Valstybinė kultūros paveldo komisija, pakartotinai svarsčiusi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaitą, balsų dauguma nusprendė jai nepritarti. Konstatuota, kad ataskaitoje stokojama pagrindinių, su veikla susijusių problemų pateikimo ir jų sprendimo būdų, prioritetinių krypčių nustatymo, strateginio planavimo gairių ir siūlymų veiklai tobulinti įvardinimo.
Paveldo komisija pastaraisiais metais teikė pastabas Departamentui dėl veiklos ataskaitų turinio, o balandžio 28 d. posėdyje paprašė patikslinti ataskaitą, tačiau Departamentas atsisakė ją pildyti tiek visuomenei, tiek suinteresuotoms institucijoms itin aktualia informacija.
Vertindama ataskaitą, Paveldo komisija atkreipė dėmesį, kad Departamentas aktyviai vykdė Paveldotvarkos bei Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos programas, koordinavo Europos Tarybos programas Lietuvoje, bendradarbiavo su tarptautinėmis kultūros paveldo organizacijomis. Nepaisant teigiamų aspektų Departamento veikloje, ataskaita įvardinta kaip nepakankamai išsami.
Priimant sprendimą, Departamento veikla vertinta pagal tarpinstitucinio bendradarbiavimo, specialiojo teritorijų planavimo, visuomenei svarbių statybų plėtros projektų viešinimo ir kultūros paveldo inventorizavimo kriterijus.
Pastebėta, kad 2016 metais buvo baigtas rengti ir kultūros ministro patvirtintas tik vienas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas – Palangos miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas ir tvarkymo planas. Vis dar nebaigti rengti Biržų pilies ir Vilniaus senamiesčio tvarkymo planai, rengiami jau beveik dešimtmetį.
Kita itin opi problema yra užsitęsęs kultūros paveldo inventorizavimas. Iki šiol daugiau nei 50 procentų kultūros vertybių neturi nustatytų vertingųjų savybių, todėl planuojant tvarkybos darbus nėra įmanoma tinkamai išsaugoti išlikusius, galimai vertingus fragmentus. Europos architektūros paveldo apsaugos konvencijoje, kurią Lietuva ratifikavo dar 1999 m., įtvirtinta prievolė atlikti saugotinų paminklų, pastatų grupių ir zonų inventorizaciją – vieną esminių architektūros paveldo išsaugojimo garantų. Šis įsipareigojimas iki šiol nėra įvykdytas.
Nepakankamas bendradarbiavimas su visuomene aktualizuojant jai svarbius statybos plėtros projektus iššaukė nepasitenkinimą Departamento Vilniaus skyriaus veikla. Paveldo komisija praėjusiais metais rekomendavo pagal parengtus kriterijus vertinti teritorinių skyrių veiklą, nustatyti pagrindines su jų veikla susijusias problemas ir galimus jų sprendimo būdus bei vertinimo rezultatus pateikti metinėje veiklos ataskaitoje. Ši rekomendacija nebuvo įgyvendinta. Todėl Paveldo komisija prašė papildyti svarstomą ataskaitą, atsižvelgiant į praeitų metų sprendimą bei posėdžio metu pateiktas pastabas, ypatingą dėmesį skiriant Departamento Vilniaus skyriui, kurio veikla kultūros paveldo apsaugos požiūriu kelia abejonių.
Departamento veikloje matomas ne tik viešosios komunikacijos trūkumas su visuomene, bet ir vangus bendradarbiavimas su Paveldo komisija bei kitomis institucijomis. Vertinta institucija laiku nepateikia arba pateikia neišsamią prašomą informaciją, kas trukdo efektyviai atlikti viešojo administravimo funkcijas. Dėl nepakankamos tarpinstitucinės komunikacijos bendras tikslas – išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą, kuris yra nacionalinis turtas – sunkiai pasiekiamas. Departamento atsisakymą pateikti papildytą ataskaitą, Paveldo komisija vertina kaip nenorą bendradarbiauti, kalbėti apie paveldosaugos problemas bei jas spręsti.
Taigi, Paveldo komisija, atsižvelgdama į pastaruoju metu paveldosaugos sistemoje vykstančius prieštaringus procesus, sulaukiančius neigiamo visuomenės dėmesio bei į tai, kad Departamentas atsisakė papildyti ataskaitą pagal pateiktas pastabas, nusprendė siūlyti Kultūros ministerijai įpareigoti Departamentą 2017 metų veiklos ataskaitoje kuo tiksliau įvardinti teisines, administravimo, valdymo bei finansavimo problemas ir pateikti siūlymus jų sprendimui siekiant kurti skaidresnę ir pažangesnę paveldosaugos sistemą.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais. Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 4 straipsnyje numatyta vertinti kultūros paveldo apsaugos funkcijas atliekančių atsakingų valstybės institucijų ir įstaigų metines ataskaitas ir savivaldybių institucijų, įstaigų veiklą kultūros paveldo apsaugos požiūriu.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos informacija
