Blog

Kokybiškai architektūrai – ir tradicinės priemonės

naujosios technologijos
Pekino olimpinis stadionas. Architektai „HERZOG & DE MEURON“. pxhere.com nuotr.

Išmaniosios kompiuterinės programos, virtualiosios realybės akiniai, projektų kūrimas ir įgyvendinimas nuotoliniu būdu, galimybės suburti tarptautines kūrėjų komandas neišeinant iš biuro – tai tik keli pranašumai, kuriais išmaniųjų technologinių amžiuje gali džiaugtis projektuotojai. Ar braižymo lenta ir pieštukas pasmerkti tapti muziejų eksponatais?

Kalbant apie pačios architektūros kokybę, būtina pažymėti, kad technologijos nesuprojektuos geros architektūros, sudėtingiausias darbas vis tiek tenka žmogui.Tadas BALČIŪNAS

Technologijos pačios nekuria

Tadas Balčiūnas

Tadas Balčiūnas.

Architektas Tadas Balčiūnas įsitikinęs, kad nors naujosios technologijos architektų darbą tikrai palengvina: tampa paprasčiau atlikti tikslesnius skaičiavimus, kompiuteryje sumodeliuotuose trimatės erdvės vaizduose daug ką galima patikrinti, pieštukas kūrėjų rankose tikrai išliks.

„Kalbant apie pačios architektūros kokybę, būtina pažymėti, kad technologijos nesuprojektuos geros architektūros, sudėtingiausias darbas vis tiek tenka žmogui. Iš mano rankų pieštukas nedingsta ir tik vėlesniuose darbo etapuose informacija patikrinama kuriant trimatės erdvės vaizdų modelius“, – teigė architektas.

Ar iš tiesų architektui užtenka tik turėti išlavintą estetikos jausmą, o dėl įvairių inžinerinių dalykų jam nereikia sukti galvos? „Esi priverstas išmanyti ir kitas projekto dalis, juk vyksta susitikimai su kitų sričių specialistais. Pavyzdžiui, tais, kurie projektuoja vėdinimo sistemas, o juk jų darbas neišvengiamai turi įtakos bendrai statinio architektūrinei raiškai – sprendžiami įvairių angų atsiradimo, įrangos sumontavimo klausimai. Bendraudamas su kolegomis noromis nenoromis turi suprasti ir jų darbo dalį. Tokie niuansai, kaip kad kiek kubinių metrų oro per valandą turi pasikeisti patalpoje, mūsų nedomina, bet su architektūra susijusius dalykus privalome išmanyti“, – apie architektų darbo virtuvę pasakojo T. Balčiūnas.

Išmaniojo amžiaus galimybės

Nors dažnai sakoma, kad šių dienų projektai dėl techninių galimybių gausos tampa vis sudėtingesni, pašnekovas prasitarė esąs paprastumo šalininkas. „Vertinu paprastą, aiškią, suprantamą architektūrą, bet pasaulyje yra ir kitokių tendencijų. Iš tiesų esama puikių pavyzdžių, įrodančių, kad projektai sudėtingėja – sukurta fasadų, kuriuose jūs nesurasite dviejų vienodų stikliukų. Būtent technologijų pažanga leidžia įgyvendinti tokius sumanymus“, – pabrėžė architektas.

T. Balčiūnas pasakojo neseniai skaitęs apie eksperimentą, kai skirtingos pastato detalės gamintos įvairiose pasaulio šalyse, o galiausiai, kai statinys buvo surinktas, paaiškėjo, kad buvo padaryta vos dviejų milimetrų paklaida.

„Pažiūrėkime į Pekino olimpinį stadioną, pramintą „Paukščio lizdu“, kurio projektavimui vadovavo šveicarų kompanijos „HERZOG & DE MEURON“ architektai. Jei nebūtų kompiuterių ir trimačio vaizdo projektavimo galimybių, tokio statinio pastatyti iš viso nebūtų buvę įmanoma. Architektūrinę idėją turi sukurti pats žmogus ir ji bus susijusi su jo požiūriu, gebėjimais, o išmaniosios technologijos tėra tos idėjos įgyvendinimo įrankiai“, – teigė architektas.

Technologijos reikalauja investicijų

Ignas Talalas

Ignas Talalas.

Kalbėdamas apie šių dienų iššūkius, architektas Ignas Talalas, kad svarbiausias uždavinys – prisitaikyti prie naujųjų technologijų: „Kol kas tai pavyko padaryti ne visiems, bet neišvengiamas. Architektai mokosi naudotis visais naujais išmaniaisiais įrankiais, pereinama prie projektavimo BIM (angl. Building Information Modeling) aplinkoje.“ Anot architekto, specialistams ne tik reikia išmokti dirbti su nauja programine įranga, bet ir nusiteikti, kad žingsnis į moderniųjų technologijų pasaulį reikalauja ir papildomų investicijų.

Nepaisant technologijų progreso, senieji darbo metodai, anot pašnekovo, niekur neišnyks. „Keičiasi architektų įrankiai, bet pieštukas niekur nedings, kaip nedings ir popierinė knyga. Eskizų piešimas ranka glaudžiai susijęs su vaizduote, asmeninių kūrybinių savybių raiška, per jį atsiskleidžia architekto gebėjimas „suvaldyti“ erdves. Anksčiau maketus gamindavome savomis rankomis pjaustydami putplastį, o dabar turime kompiuterinius modelius, kuriuos net galima atsispausdinti 3D spausdintuvu. Žinoma, kompiuteriniai modeliai taip pat nėra tobuli, prie jų reikia padirbėti, – pasakojo I. Talalas. – Architektas negali visą gyvenimą vien pieštuku piešti ar tik plokščius brėžinius braižyti, jis turi būti pasiruošęs tobulėti. Juk toks pats virsmas vyksta ir kitų specialistų darbe – buhalteriai negali išjungti kompiuterio ir vėl pasiimti medinių skaitliukų.“

Kūrybai – visos priemonės

Pašnekovo teigimu, kiek teks plušėti architektui, priklauso ir nuo užsakovo įgeidžių: jei projektuojamas gamybinis pastatas, jo estetinei raiškai bus skirta mažiau dėmesio nei, pavyzdžiui, muziejaus statiniui, kuris privalo turėti tam vizualinę išraišką, atspindėti idėją ir laikotarpį.

„Tai atvejais, kai reikia daugiau meninės raiškos, architektai naudojasi visomis įmanomomis priemonėmis, tiek naujausiomis technologijų galimybėmis, tiek eskizų piešimu ranka. Kiekvienas turime savitą mąstymo būdą, juk ir žmogaus smegenys vienaip veikia piešiant pieštuku, o visai kitaip – spaudant kompiuterio klavišus“, – sakė architektas.

Esama nuomonės, kad išmaniųjų technologijų amžiuje ėmė blankti ir architektų atsakomybių ribos, bet I. Talalas įsitikinęs, kad naujosios technologijos niekaip nesumažina projektuotojo atsakomybės. „Jei padarysi klaidų, nesvarbu, ar braižydamas ranka ant popieriaus, ar moderniausia programine įranga, būsi už jas atsakingas“, – atkreipė dėmesį specialistas. Didelis pranašumas yra tai, kad išmaniosios programos leidžia greičiau pastebėti klaidas.

„Jei dirbant BIM aplinkoje pastato aukšto plane perstumiame išorinę sieną, pakeitimus automatiškai matysime ir pjūviuose, fasaduose, automatiškai pasikeis plotai, medžiagų kiekis, niekas neliks pamiršta“, – komentavo architektas.

Pašnekovas užsiminė, kad pasitaiko projektų, kai kuriuose kūryba tarsi atsiduria antrame plane, o itin aktualus tampa siekis suvaldyti visus procesus, inžinerinių niuansų sutikrinimas, optimalių sprendimų suradimas.

Programinė įranga pasitarnauja ir tuomet, kai skirtingų sričių specialistams tenka dirbti prie vieno projekto: „Architektūriniai ir inžineriniai 3D modeliai gali būti sujungti į vieną, sprendiniai analizuojami vizualiai virtualiojoje erdvėje. Vis dar pasitaiko atvejų, kai kiekviena specialistų komanda padaro savo darbą, o paskui paaiškėja, kad kažkur reikia gręžti skyles, kas susilpnintų konstrukcijas, ar pan. Tokias klaidas pastebėti ir ištaisyti geriau dar projektavimo stadijoje, nes sprendinių keitimas statybų metu gali brangiai kainuoti.“

Ar išmaniųjų programų amžiuje architektams verta kvaršinti sau galvą įvairia technine informacija, galbūt užtektų tik turėti puikiai išlavintą vaizduotę ir estetikos jausmą? „Kaip dizaineris gali sukurti lenktyninį automobilį, neišmanydamas aerodinamikos, mechanikos, medžiagų atsparumo, gamybos technologijų? Dizaineris gali tiek apipavidalinti esamas technologijas, tiek kelti iššūkį naujų paieškoms. Tam tikrus dalykus žinoti privalu“, – tvirtino I. Talalas.

Kiekvienas specialistas geriausiai išmano savo darbo subtilybes, tačiau architektas, nežinantis konstrukcijų pagrindų, nesidomintis inžinerinių sistemų naujovėmis ar neieškantis naujų, tvaresnių medžiagų panaudojimo galimybių, vargu ar suprojektuos šiuolaikinį pastatą. „Kad ir kokias technologijas naudotume projektavimui, svarbiausias uždavinys išlieka toks pat – kurti išteklius tausojančius, energiškai efektyvius pastatus, erdves, miestus, visapusiškai sveiką, estetišką ir įkvepiančią aplinką sau ir ateities kartoms“, – įsitikinęs architektas.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 lapkritis.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.