• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

(1)

2014 birželio 9 d.

Atsakymo į klausimą, kuri vieta Klaipėdoje tinkamiausia investicijoms į gamybą, ilgai ieškoti turbūt nereikėtų. Laisvoji ekonominė zona (LEZ) būtų neabejotina lyderė pateiktuose atsakymuose. Ir ne be reikalo. Gera geografinė padėtis, šalia nusidriekusi didžiausia šalies automagistralė, prie pat veikiantis jūrų uostas, geležinkelis, oro uostas.

Sutapo poreikiai

Prieš metus atidarytai termofikacinei jėgainei „Fortum Klaipėda“ tinkamos vietos investuotojai neieškojo – buvo pasiūlytas tokiam objektui jau anksčiau numatytas sklypas, atitikęs poreikius. Bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos teigimu, vietos pasirinkimą tokiam objektui statyti lėmė du faktoriai. Pirma, mokesčių lengvatos pasirenkant LEZ. Antra, tai buvo vieta, kurioje buvo galima jungtis prie centralizuotų miesto šildymo tinklų.

„Ši vieta turi ir kitų didelių privalumų. Ji yra gana saugiu atstumu nutolusi nuo miesto ir gyvenamųjų namų, o kartu yra netoli miesto su gerai išplėtota infrastruktūra. Tad sutapo mūsų norai ir galimybės pastatyti termofikacinę jėgainę toje vietoje, kur būtų jai tinkama inžinerinė infrastruktūra“, – kalbėjo V. Žuta.

Ne paskutinėje vietoje, vertinant LEZ privalumus, bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ vadovas V. Žuta linkęs paminėti ir LEZ administracijos siekius pritraukti investuotojų, lanksčiai žiūrėti į jų pageidavimus, sklandžiai organizuoti veiklą.

Nereikėjo tiesti ilgų trasų

Termofikacinė jėgainė – gana specifinis objektas, kurio bet kurioje vietoje nepastatysi. Tiksliau pastatyti galima bet kur, tačiau iškiltų klausimas dėl prisijungimo prie reikiamų tinklų.

„Fortum Heat Lietuva“ investicijoms į termofikacinę jėgainę Klaipėdos LEZ rado visą tinkamą infrastruktūrą.

„Fortum Heat Lietuva“ investicijoms į termofikacinę jėgainę Klaipėdos LEZ rado visą tinkamą infrastruktūrą.

„Net ir toje pačioje LEZ teritorijoje pastačius termofikacinę jėgainę kitur, būtų tekę kloti ilgas trasas norint prisijungti prie centralizuotų tinklų. O tai jau yra papildomos investicijos, jos nėra mažos, ir tuomet kiltų klausimas, kiek jos tikslingos. Mums pasisekė, kad LEZ buvo vieta, kur galėjome statyti jėgainę netiesdami ilgų prisijungimo prie centralizuotų tinklų trasų“, – džiaugėsi V. Žuta.

Gyrė administracijos veiklumą

Į Klaipėdos LEZ yra investavusi ne viena Europoje ir pasaulyje garsi kompanija. „Fortum Heat Lietuva“ vadovas sakė, kad tokių įmonių kaimynystė neturėjo didelės įtakos renkantis vietą investicijoms. Be to, visada maloniau kurtis ten, kur jau veikia nemažos bendrovės, o ne plyname lauke. Kaimynystėje esančios gamyklos liudija apie gerai paruoštą infrastruktūrą, patogią logistiką, kitus objektui statyti reikiamus privalumus.

„Žinoma, mūsų objekto specifika pirmenybę verčia skirti kitiems dalykams, tačiau viskas sutapo, ir mes pasirinkome Klaipėdos LEZ. Be abejo, reikia pagirti ir teritoriją valdančios įmonės administraciją, kurios darbuotojai veikia operatyviai, efektyviai, nori pritraukti investuotojų. Tai atsako į klausimą, kodėl Klaipėdos LEZ yra viena labiausiai išplėtotų ekonominių zonų ne tik Lietuvoje“, – sakė V. Žuta.

Planuose – geresnis susisiekimas

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimondas Bakas sakė, kad artimiausiuose įmonės veiklos planuose – pagerinti susisiekimą tarp LEZ ir Klaipėdos miesto. „Transporto, dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūrą reikia sujungti su miesto infrastruktūra. LEZ teritorijoje eismas tampa vis intensyvesnis, todėl klausimą reikia spręsti pernelyg neatidėliojant. Mūsų tikslas – rasti būdų, kaip pagerinti situaciją“, – sakė R. Bakas.

Dabar išvažiuojant iš miesto piko valandomis nusidriekia nemažos automobilių spūstys. Gyventojai patiria nemažų laiko ir degalų sąnaudų. Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė su Klaipėdos miesto savivaldybe pradeda įgyvendinti bendrą projektą susisiekimo infrastruktūrai gerinti. Jį įvykdžius būtų pratęstas Statybininkų prospektas iki Šilutės plento, ir ši jungtis ne tik pagerintų LEZ integraciją į miestą, bet ir sumažintų transporto spūstis.

„LEZ teritorija taptų dar patrauklesnė, tikimės, kad padidėtų investuotojų skaičius. O tai būtų naudinga ir miestui – sukuriama papildomai darbo vietų, mokami mokesčiai“, – pasakojo R. Bakas.

Anot jo, gerinti planuojama ne tik automobilių transporto infrastruktūrą. Planuose – geležinkelio linijos nutiesimas iki LEZ teritorijos. Į dalį, kuri įeina į Klaipėdos rajono ribas, nutiesti geležinkelio liniją nebūtų keblumų. Techniškai sudėtingiau tai padaryti į teritoriją, kuri įeina į Klaipėdos miesto ribas. Tačiau klausimas sprendžiamas ir tikimasi teigiamų rezultatų.

Tarp patraukliausių pasaulyje

Klaipėdos LEZ artimiausiu metu tikisi pritraukti keliolika naujų investuotojų. Tai inžinerijos, metalo produktų perdirbimo, elektronikos įmonės, kurios norėtų išnaudoti Klaipėdos jūrų uosto, sausumos ir oro logistikos galimybes tiekiant produkciją Europos Sąjungos (ES) rinkoms, dairantis pardavimų NVS rinkose galimybių.

Nuo LEZ veiklos pradžios teritorijoje jau investuota daugiau kaip 515 mln. eurų. Beveik padvigubėjo ir įmonių eksporto rodikliai: 2010 metais visų bendrovių eksportas siekė 336 mln. eurų, o 2013-aisiais – 726 mln. eurų, mokesčių lengvatos leido joms sutaupyti 29 mln. eurų. Šiuo metu Klaipėdos LEZ sukuriama apie 2,8 proc. visos Lietuvos nacionalinio produkto ir apie 5 proc. eksporto.

Visos Klaipėdos LEZ ir regione veikiančios tarptautinės korporacijos – „Indorama“ (Tailandas), „Yazaki“ (Japonija), „Philip Morris“ (Šveicarija), „Mars Incorporated“ (JAV) – savo verslo grupėse pagal efektyvumą patenka į įmonių trejetuką. Užsienio investuotojai labiausiai vertina Lietuvos darbuotojų gebėjimą laikytis vakarietiškos darbo kultūros, lojalumą, geras anglų ir kitų užsienio kalbų žinias, gebėjimą greitai mokytis ir tobulėti.

Investuotojai vertina ir Klaipėdos LEZ darbuotojų kompetenciją, profesionalias paslaugas. Klientams uostamiesčio LEZ pateikia kompleksinį projekto įgyvendinimo paketą, kuris leidžia investuotojams paspartinti įsikūrimo procesą ir pagreitinti veiklos pradžią. Ilgalaikiai patikimi partneriai konsultuoja techniniais planavimo, architektūros, inžinerijos sprendimų ar statybų klausimais, taip pat teikiamos verslo konsultacijos, padedami spręsti logistikos, teisiniai, personalo atrankos, ES paramos gavimo ir kiti klausimai. Šiais privalumais gali naudotis visi LEZ klientai. Be to, potencialiems investuotojams Klaipėdos LEZ rengia veiklos sąnaudų analizę, verslo planus, padedančius greičiau priimti verslo plėtros sprendimus.

Apie Klaipėdos LEZ veiklos sėkmę liudija verslo įmonių atsiliepimai ir tarptautinis pripažinimas. 2010 metais „Financial Times“ leidžiamas žurnalas „FDI Magazine“ Klaipėdos LEZ skyrė 5 vietą tarp visų pasaulio ekonominių zonų pagal verslo sąlygas ir sukurtą infrastruktūrą. Bendrajame patraukliausių pasaulio ekonominių zonų reitinge Klaipėdai atiteko 19 vieta. Klaipėdos LEZ taip pat buvo nuominuota „European Business Awards 2012“ apdovanojimui už veiklos tvarumą ir aplinkos saugojimą.

Klaipedos LEZ
Straipsnis iš žurnalo „Statyba ir architektūra“

    Komentarai
    • nomedadarviena

      2016-03-22, 14:11  

      Įdomus straipsnis. Iš tiesų Klaipėdos LEZ yra pakankamai išplėtota, lyginant su kitomis Lietuvos miestų LEZ. Tik susisiekimas iš tiesų net labai blogas tarp LEZ ir miesto. Tai didelis minusas. Džiugu, kad ir Šiauliuose nesenai buvo atidaryta laisvoji ekonominė zona

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad