Savivaldybių planuose – gatvių ir tiltų rekonstrukcijos
Ne tik didžiausiu, bet ir vienu sėkmingiausių infrastruktūros projektų Vilniuje vadinamas jau užbaigtas vakarinio aplinkkelio antras etapas. Šiuo metu pradedamas įgyvendinti trečiasis. Jau aišku, kad jį vykdys įmonė „Kauno tiltai“ kartu su „Fegda“, „Lemminkainen Lietuva“, „Eurovia Lietuva“, „Tiltuva“ ir „Axis Power“. Paskutinį vakarinio aplinkkelio etapą planuojama baigti 2017-aisiais. Jo metu numatyta nutiesti 5,4 kilometro ilgio kelią nuo Viršuliškių (Ozo gatvės) iki magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys (Ukmergės gatvės), taip pat bus rekonstruota 110 kV elektros oro linija – iš viso 19,64 kilometro elektros perdavimo linijų.
Vilniaus vakarinis aplinkkelis sujungs tarptautinį IXB transporto koridorių Kijevas–Minskas–Vilnius–Klaipėda su automagistrale Vilnius–Panevėžys ir taps neatsiejama šio koridoriaus dalimi.
E. Skrodenis pabrėžė, kad Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio trečias etapas KPPP lėšomis nebus finansuojamas, 2015–2017 metais šiam objektui finansuoti planuojama skirti 93,5 mln. eurų ES paramos lėšų. Tokius stambius objektus finansuoti tik KPPP lėšomis nėra galimybių.
Tarp 2015 metais KPPP lėšomis finansuojamų didesnių vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektų pašnekovas įvardijo tilto per Nemuną Druskininkų mieste ir Veisiejų gatvės, kuri sutampa su krašto keliu Nr. 180 Druskininkai–Leipalingis–Seirijai, kapitalinio remonto, Panemunės tilto Kaune per Nemuną, jungiančio A. Juozapavičiaus ir Tilto gatves, rekonstravimo darbus. Taip pat suplanuota rekonstruoti Palangos miesto Jūros gatvę, tiltą per Šešupę Kalvarijos miesto Vilniaus gatvėje, kapitališkai suremontuoti viaduką per geležinkelį Marijampolės miesto Gamyklų gatvėje, taip pat pačią Gamyklų gatvę, rekonstruoti dviejų lygių sankryžas su geležinkeliu Marijampolės miesto Gedimino ir Aušros gatvėse, įrengti požeminę pėsčiųjų perėją po geležinkeliu Saulės ir Geležinkelio gatvių sankirtoje Marijampolėje, rekonstruoti Anykščių miesto J. Basanavičiaus gatvę.
„Savivaldybės kasmet diegia saugaus eismo priemones, asfaltuoja vietinės reikšmės kelius su žvyro danga, užtaiso duobes asfalto dangose ir atlieka kitus darbus. Problema yra tai, kad dėl lėšų trūkumo minėtų darbų neatliekama tiek, kiek norėtųsi. Žinoma, būtų galima pasidžiaugti, kad savivaldybės KPPP lėšomis 2014 metais nutiesė, rekonstravo, sutaisė 160 kilometrų vietinės reikšmės kelių, iš jų buvo išasfaltuota 73 kilometrai vietinės reikšmės kelių su žvyro danga“, – nuveiktus darbus apibendrino E. Skrodenis.
Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių objektų finansavimas ir būklė priklausys nuo to, kiek artimiausiais metais KPPP bus skiriama lėšų. LAKD yra pateikusi siūlymų dėl galimų papildomų KPPP finansavimo priemonių. Pavyzdžiui, padidinti į KPPP pervedamą akcizo pajamų, gaunamų už kiekvienos rūšies realizuotus degalus, dalį (pagal galimybes didinti iki 80 proc.), atsisakyti sunkiasvoriams traktoriams ir savaeigėms mašinoms ar jų junginiams žemės ūkiui skirto dyzelinio kuro, kuriam taikomas nulinis akcizo tarifas, įvesti lengvųjų transporto priemonių mokestį kaip KPPP finansavimo šaltinį, skirti dalį perskirstytų lėšų iš Europos regioninės plėtros fondo valstybinės reikšmės krašto ir rajoninės reikšmės keliams rekonstruoti, saugaus eismo priemonėms diegti, žvyrkeliams asfaltuoti, atsisakyti dalį KPPP lėšų skirti bendroms biudžeto reikmėms finansuoti ir t.
