• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Kauno centrinio pašto pastatą svarsto pritaikyti visuomenei: veiktų muziejus, biblioteka ir kūrybinės erdvės

2021 birželio 30 d.
kauno centrinis paštas
Justinos Šuminaitės nuotr.

Kauno centrinio pašto rūmams sutvarkyti, preliminariais skaičiavimais reikėtų apie 10,2 mln. eurų investicijų, rodo trečiadienį pristatyti Kultūros infrastruktūros centro skaičiavimai.

„Pastato būklė, kaip ją įvertino Kultūros infrastruktūros centras, konstrukcijų, fasado būklė – patenkinama, pastato interjero apdaila – sienos, grindys, lubos – susidėvėjusi ir esamos būklės naudojimas problematiškas: ne visose patalpose, bet tikrai dalyje – problematiškas. Reikalinga tvarkyti inžinerines sistemas, pritaikyti pastatą šiuolaikiniams poreikiams“, – trečiadienį Kaune vykstančioje diskusijoje apie rūmų ateitį sakė architektas Vytautas Buinevičius.

Pasak jo, pastate turėtų išlikti pašto funkcija, taip pat svarstytinas jo pritaikymas ekspozicijoms, vis dėlto architektas atkreipė dėmesį, kad dalies erdvių interjeras yra labai išraiškingas ir sudaro „aktyvų foną“, kas gali būti netinkama visų tipų ekspozicijoms.

Mažiausią intervenciją pastatui turėtų sprendimas jame įrengti biblioteką ar informacinį centrą. Čia taip pat be didelių pokyčių galėtų veikti biurai, nes tokią funkciją dalis patalpų atliko iki šiol.

Tuo tarpu norint pastate teikti maitinimo paslaugas, pasak architekto, reikėtų spręsti vėdinimo ir vandentiekio klausimus, kas galėtų pažeisti vertingąsias savybes. Akustikos ir vėdinimo aspektai taptų svarbūs norint čia įrengti dirbtuves.

kauno centrinis paštas kauno centrinio pašto rūmai
kauno centrinis paštas kauno centrinio pašto rūmai
BNS nuotr.

Viešbutis, pasak V. Buinevičiaus, būtų „agresyvesnė intervencija“, nes vien sanitarinių mazgų įrengimas pažeistų nemažai pastato vertingųjų savybių, nors tai, architekto teigimu, nebūtų neįmanoma. Paprastesnis variantas būtų rezidencijų įrengimas.

Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis teigė, jog ši erdvė turėtų būti kuo įvairiapusiškesnė ir reprezentuoti įvairias funkcijas bei poreikius.

Architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius sakė, jog architektai palaiko idėją kurti pastate architektūros centrą-muziejų, kūrybinių industrijų centrą, kuris apimtų tiek socialinę, tiek kūrybinę veiklą.

„Kažkas, kas yra inkubatorius, suteikia erdvę eksperimentams, visuomenei ateiti ir pasižiūrėti, kas vyksta, padiskutuoti. Man atrodo, kad tai būtų tikrai naudinga“, – kalbėjo jis.

Galėtų veikti kelios erdvės

V. Buinevičius pristatė analizę apie tai, kaip pastatas galėtų funkcionuoti ir kam galėtų būti pritaikytas, atsižvelgiant į jo vertingąsias savybes.

Pasak architekto, cokoliniame aukšte galėtų būti griaunama dalis pertvarų, kas sudarytų daugiau galimybių funkcionalumui.

Pirmasis pastato aukštas, kuriame įkurta klientų aptarnavimo salė, turi daugiausiai vertingųjų savybių ir yra reprezentacinė erdvė. Joje yra saugoma interjero visuma, įskaitant baldines struktūras. Šiek tiek laisviau elgtis su erdvėmis būtų galima šiaurinėje šio aukšto dalyje – pašto logistikos zonoje, turinčioje įėjimą iš kiemo pusės.

Pasak architekto, yra galimybės kairįjį flangą pirmajame aukšte, paversti tranzitine erdve: įrengti neįgaliesiems skirtą įėjimą iš Laisvės alėjos, taip pat svarstytina galimybė įrengti liftą.

kauno centrinis paštas kauno centrinio pašto rūmai art deco
kauno centrinis paštas kauno centrinio pašto rūmai art deco
BNS nuotr.

Antrojo aukšto salės pietiniame korpuse taip pat pasižymi gausiu dekoru, kur, pasak V. Buinevičiaus, „reikėtų elgtis labai atsargiai“, tačiau ši erdvė dėka šoninių laiptinių, galėtų funkcionuoti autonomiškai.

Architektas atkreipė dėmesį, kad virš abiejų pašto korpusų yra techninės pastogės, siekiančios apie du metrus, kas leistų įrengti šiuolaikines šildymo, vėdinimo ir kitas reikiamas sistemas.

Fasadiniame korpuse taip pat yra administracinės patalpos, o viršutiniai trys jo aukštai yra funkciškai susiję ir laikyti vienu vienetu, nes į antstatus patekti galima tik iš aukšto centre esančios laiptinės.

„Reikėtų galvoti apie šiuos tris aukštus kaip apie kelias funkcijas aprėpiančią vieną dalį“, – sakė V. Buinevičius.

Iš šeštojo pastato aukšto atsiveria puikūs vaizdai, iš jo galima patekti prie fasadinio pašto laikrodžio.

„Buvo labai gerų idėjų dirbtuvių metu anksčiau išsakyta apie tai, kad reikėtų galbūt įveiklinti stogo terasas: iš jų atsivertų puikus vaizdas į miestą, Laisvės alėją, į I. Kanto gatvę. Šią galimybę reikėtų išstudijuoti, bet reikia turėti omenyje, kad nei penktas, nei šeštas aukštai neturi tiesioginio patogaus išėjimo ant stogo. Tai čia, matyt, reikėtų kažkokių rimtesnių intervencijų ir ieškoti dialogo su paveldu“, – kalbėjo architektas.

Vasarį Vyriausybė nusprendė, kad Kultūros ministerija iki rudens privalo parengti galimybių studijas dėl Kauno centrinio pašto pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams.

Anksčiau Lietuvos paštas buvo nusprendęs parduoti tris pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.

1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu požiūriu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.

kauno centrinis paštas kauno centrinio pašto rūmai art deco
kauno centrinis paštas kauno centrinio pašto rūmai art deco
kauno centrinis paštas kauno centrinio pašto rūmai art deco
kauno centrinis paštas kauno centrinio pašto rūmai art deco
kauno centrinis paštas kauno centrinio pašto rūmai art deco
BNS nuotr.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad