Kai projektuoji sau: „Perkins and Will“ biuras Toronte (1)

Tekstas – Agnės Tamašauskaitės

„Tai daugiau nei tik ilgai lauktas susitikimas. Su savo naująja studija pradedame naują etapą apie tai, kaip dirbame kartu, kaip mokomės vieni iš kitų ir kaip tobulėjame savo misijoje, kuri vadinasi į žmogų orientuotu dizainu“, – taip savo naujojo biuro pristatymą pradeda studijos „Perkins and Will“ Pitsberge direktorius Lee Pellegrino.

Senasis architektūros įmonės „Perkins and Will“ biuras Toronte buvo plytų ir sijų gamykla, pastatyta dar 1914 metais. Nors nepaprasta pastato atmosfera pavertė jį patrauklia darbo vieta jaunai kūrybingai projektavimo komandai, nuošali vieta buvo nepatogi tiek darbuotojams, tiek klientams. Artėjant nuomos sutarties pratęsimui, ieškant biuro patalpų arčiau miesto centro, Toronto centriniame finansiniame rajone pasirodė tikras perlas: vienas aukštas septintojo dešimtmečio paveldo pastate. Visa erdvė buvo daug žadanti, galinti tapti šviesiu atviru biuru, iš kurio atsiveria puikūs miesto centro vaizdai. Vienintelė kliūtis – bendras aukšto plotas nesudarė nei 800 kv. m, o tai yra beveik 300 kv. m mažiau nei ankstesnis biuras, kuris jau atrodė ankštas sparčiai augančiai įmonei. Taigi prireikė kūrybiško požiūrio ir įmonė tapo savo pačios kliente.

Prioritetas – tikslinis darbas ir individualus pasirinkimas

Pasak L. Pellegrino, projektavimo darbus architektai pradėjo sudarydami komitetą ir surengę viso biuro posėdį tam, kad susidarytų bendrą viziją, kaip ir ką jų komanda dirba. „Norėjome į biurą įtraukti kiekvieną asmenį, o ne tik pačią vadovybę“, – sako įmonės direktorius. Senajame biure įmonė atliko apklausą, siekdama nustatyti, kiek stalų buvo naudojama bet kurią valandą per dieną, ir tai tapo pagrindiniu naujos erdvės planavimo elementu. Kadangi daugelis darbuotojų dieną dalyvauja susitikimuose ar būna išvykę į statybvietes, o kiti laiką leidžia bendrosiose zonose, paaiškėjo, kad paskirti stalai didžiąją laiko dalį nebuvo naudojami.

Negana to, pandemija ir pagreitėjęs perėjimas prie nuotolinio darbo iš bet kur taip pat paskatino komandą permąstyti fiksuotų darbo vietų svarbą. Atsižvelgus į apklausos rezultatus ir numatant, kad dalis darbuotojų ir toliau tam tikrą laiką dirbs nuotoliniu būdu, tradicinių priskirtų stalų skaičius sumažėjo daugiau nei per pusę. Vietoj to buvo suprojektuotos įvairios sėdėjimo galimybės: sėdimosios vietos ant spintelių, daug kėdžių, sofos, virtuvės baro stalas; ir pagalbiniai patogumai: spintelės, daug elektros lizdų, reguliuojamas apšvietimas – visa tai skatina individualų požiūrį į tikslinį darbą.

Darbo modelis po pandemijos

Pasaulinė architektūros, dizaino ir planavimo įmonė buvo ankstyvoje naujos erdvės projektavimo stadijoje, kai 2020 m. kovą koronavirusas pasiekė Jungtines Amerikos Valstijas. Siekiant prisitaikyti prie besikeičiančių prognozių dėl naujųjų normų po pandemijos, Pitsbergo studijos projektavimo komanda paspartino tyrimus ir planavimą bei ėmėsi svarstyti papildomas galimybes. „Pandemija paskatino mus persvarstyti, kaip turėtų veikti architektūros ir dizaino studija. Pirmiausia visiems komandos nariams suteikėme taip vadinamas „laisvo adreso“ vietas. Nėra prasmės susieti tiek daug savo nekilnojamojo turto į atskiras darbo vietas, kai žinome, kad mūsų žmonės norės ir turės galimybę tam tikru intervalu dirbti už mūsų studijos ribų“, – sako Rickas Youngas, „Perkins and Will“ vyresnysis projektų vadovas.

Demokratizuota erdvė

„Kiekviena mūsų darbo diena prasideda nuo to, kad kas pirmas atėjo, tas pirmas ir gavo. Taip pasiskirstome turimas sėdimąsias vietas. Šalia praktikanto gali sėdėti visos įmonės vykdomasis direktorius“, – sako R. Youngas. Pasak jo, tokius santykius jie ugdo tikslingai, nes yra įsitikinę, kad tai naudinga jų įmonei. Kuriant naują erdvę, buvo ypač svarbu skatinti komandos kūrybinę, bendradarbiavimo dvasią.

„Mes pasitelkiame talentus ir patirtį iš visos mūsų pasaulinės įmonės tam, kad galėtume veikti vadovaudamiesi bendru požiūriu. Pitsberge bendradarbiaujame su komandomis nuo Čikagos iki Kinijos, – papildo L. Pellegrino. – Tačiau per pastaruosius mėnesius mes – ir visi mūsų bendradarbiai – išmokome dirbti beveik vien nuotoliniu būdu. Tai kelia akivaizdų klausimą: koks yra biuro vaidmuo? Vienu žodžiu – tai ryšys. Buvimas kartu erdvėje, ypač neformalioje aplinkoje, sukuria galimybes nenumatytam bendradarbiavimui ir patarimams. Šios sąveikos skatina naujoves, kurių kitu atveju nebūtų. Mūsų naujoji erdvė suteikia realią ir apčiuopiamą asmeninio bendradarbiavimo naudą.“

Kūrybinis procesas – atviras

Prie pagrindinio įėjimo įrengta „Maker Box“ darbo erdvė yra tarsi studija studijoje. „Architektūra yra komandinis sportas. Dalijimasis savo darbo patirtimi ir bendradarbiavimu su klientais nuima uždangą ir suteikia procesui pridėtinės vertės“, – sako R. Youngas. Darbo erdvėje „Maker Box“ pagrindinis dėmesys skiriamas įmonės darbo priemonėms: modelių kūrimo medžiagoms, 3D spausdintuvui ir virtualios realybės stotelei. „Maker Box“ išorėje, aptrauktoje pagal užsakymą pagamintomis medžio lentomis, vienoje pusėje įrengti kabliukai šalmams ir statybinėms liemenėms, o kitoje vadinamoji žmonių siena – gyva ekspozicija su nuotraukomis ir faktais apie Pitsbergo darbuotojus.

Tokios atviros dirbtuvių erdvės, išklotos veltinio plokštėmis, magnetinėmis lentomis ir ekranų monitoriais, leidžia komandoms testuoti įvairias idėjas kartu, o to proceso demonstravimas skatina skaidrumą ir suteikia erdvėms gyvybės. Tokiu pat principu įrengtos ir medžiagų dirbtuvės su plačiais ir ilgais stalviršiais, lentynomis nuo grindų iki lubų, daugybe skirtingų medžiagų jose ir visa tai, pasak autorių, suteikia įkvėpimo kūrybiniam darbui.

Dėmesys erdvei, medžiagoms ir istorijai

Naujojo „Perkins and Will“ biuro dizainas išnaudoja didžiausią erdvės turtą – dienos šviesą ir vaizdus, išdėstymą projektuojant palei langų perimetrą. Originalios betoninės kolonos, grindų plokštė ir ugniai atsparus lubų paklotas paliekami atviri tiek dėl neapdorotos estetikos, tiek siekiant sumažinti papildomą apdailą. Efektyvus atvirų ir lanksčių zonų planas sumažina naujų pertvarų, lubų, durų, apšvietimo, apdailos ir stacionarių baldų poreikį. O ten, kur vis dėlto naujų baldų reikėjo, jie buvo gaunami iš vietinių pardavėjų, gamintojų ir amatininkų, taip pabrėžiant medžiagų poveikį aplinkai ir kokybę, o ne kiekybę. Pasak architektų, vietinių amatininkų ir gamintojų meistriškumą parodyti buvo tiesiog būtina.

Kadangi biuras įrengtas jau esančiame pastate, buvo ne mažiau svarbu išsaugoti jo istoriją. Pitsbergo istorijos grožis parodomas įvairiais būdais: nuo poliruotų originalių betoninių grindų ir kolonų iki aukštų, atvirų lubų ir ortakių. Suplanavimas suprojektuotas taip, kad reikėtų įrengti kuo mažiau naujų sienų, o daugiausia sėdimųjų biuro vietų ir mažesnės susibūrimų vietos būtų išdėstytos aplink langų perimetrą. Daug dienos šviesos ir vaizdas į miesto centrą bei atokius rajonus, upes ir kalvų viršūnes kuria biofilinio dizaino pojūtį, o papildomų pertvarų atsisakymas suteikia lankstumo, leidžiančio pasiekti minimalų poveikį ir greitai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios ir neapibrėžtos ateities darbo vietos koncepcijos.

• Temos: Biuro interjeras, Perkins and Will