• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Jautriame Kuršių nerijos kampelyje kyla plastiškų formų gyvūnų gydykla

Jokūbas Baltrukonis 2021 lapkričio 30 d.
baltijos juros gyvunu reabilitacijos centras klaipeda kursiu nerija
„Archko“ vizual.

Jau kitų metų pradžioje Kuršių nerijos šiauriausiame taške, prie Jūrų muziejaus duris atvers išskirtinės architektūros Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuriame bus gydomi Baltijos jūros gyvūnai, randami sužeisti pakrantėse ir jų apylinkėse.

Iki šiol gyvūnai buvo gydomi Jūrų muziejuje arba neturint tinkamų sąlygų vežami į centrus Lenkijoje bei Vokietijoje, tačiau jau eilę metų buvo žinoma, jog tokių paslaugų poreikis Lietuvoje yra gerokai išaugęs. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras bus pirmasis specializuotas tokio mąsto objektas Lietuvoje, skirtas gyvūnų gydymui.

Centro pastatas su lauko baseinais yra tik pirmoji nedidelė dalis viso komplekso, kuris kol kas sumanytas tik idėjiškai ir užfiksuotas teritorijų planavimo dokumente – Klaipėdos detaliajame plane.

Pirmuoju etapu statomas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos pastatas su gydymo, tyrimo ir edukacinėmis patalpomis bei baseinais. Viso numatyti šeši baseinai, lauke taip pat šeši įvairaus dydžio baseinai dalinai ir pilnai pasveikusiems gyvūnams. Projekte numatyta sutvarkyti Smiltynės gatvės atkarpą, esančią ties objektu.

Architektūrinė idėja – „tarsi pasivaikščiojimas kopose“

Baigiamas statyti objektas savo žaliais išlinkusiais stogais ne tik papuoš Kopgalio kraštovaizdį, bet ir prisidės prie gyvūnų gerovės ir jų išsaugojimo. Projekto autoriai – studijos „Archko“ architektai Stanislovas Lukšas ir Kristina Jurkutė. Portalui SA.lt S.Lukšas sutiko plačiau papasakoti apie šio projekto įgyvendinimą, kuris, anot architekto, tapo vienu įsimintiniausiu jo karjeroje.

„Viso būsimo komplekso idėją padiktavo unikali gamtinė ir istorinė aplinka, supustytos kopos, želdiniai augantys ant kopų, išdžiuvusios šakos ir kiti elementai. Tai tiesiogiai įtakojo architektūrinei pastatų išraiškai, buvo siekiama kuo natūraliau integruotis į supančią aplinką, neužgožiant esamų gamtinių bei istorinių vertybių. Pagrindinė architektūrinė idėja – „tarsi pasivaikščiojimas kopose“.

baltijos juros gyvunu reabilitacijos centras klaipeda uab kecas
baltijos juros gyvunu reabilitacijos centras klaipeda uab kecas
„Archko“ vizual.

Pastatams suteikiama plastiška forma, tiek plane, tiek erdvėje. Apželdinti stogai – tarsi žalios pajūrio kopų viršūnės. Siekiant vizualiai sumažinti užstatymą, didžioji dalis komplekso pastatų numatoma požeminiame aukšte, virš žemės paliekant vieno aukšto plastiškų formų pastatų fragmentus. Pastato forma, stogas tai viena iš apžėlusių kopų, praėjimo takai tai medinis takelis vedantis prie jūros, medinės fasadų lentos tai žmonių primestos kopų tvirtinimo šakos. Visa koncepcija parengta taip, kad tai būtu natūralus ten nuo seno esantis gamtinis elementas.

Pastato apželdintas stogas atsirado dėl pačios idėjos, kad tai apžėlusi kopos viršūnė, todėl apželdinimui reikėjo atitinkamų sprendimų. Ant jų buvo numatyta pajūrio zonai, kopoms būdinga augmenija. Kadangi nesame šios srities specialistai, konsultacijų kreipėmės į Kuršių nerijos parko specialistus, kurie pasiūlė tipinių augalų sąrašus, o pagal juos stogų apželdinimo specialistai parinko atitinkamą sėklų mišinį“, – pasakoja S.Lukšas.

Neapsiribos gyvūnų gydymu

Pastatų komplekse numatoma gydyti ne tik gamtoje rastus suluošintus gyvūnus, bet ir vykdyti edukacinę veiklą apie gamtos tausojimą. Pastatas, teritorija suskirstyta į kelias funkcines zonas. Arčiausiai įėjimo numatoma vieša edukacinė zona, tolėliau bus uždara darbinė zona. Edukacinė zona bus tiek lauke visoje teritorijoje tiek viduje tam tikroje pastato dalyje. Darbinėje zonoje numatomos priėmimo patalpos kur gyvūnai bus atvežami ir apžiūrimi, jiems suteikiama pirmoji pagalba. Po to jie bus apgyvendinami uždarose karantino patalpose, kuriose įrengti baseinai.

Sustiprėję gyvūnai bus apgyvendinami lauke esančiuose didesniuose baseinuose, o pilnai pagiję perkeliami į dar didesnius baseinus, iš kurių atėjus laikui bus išleidžiami atgal į gamtą.

Darbinėje zonoje taip pat bus ir mirusių gyvūnų skrodimo patalpa, kur bus tiriamos mirties priežastys. Edukacinėje zonoje bus galima susipažinti su visais trimis gyvūnų gydymo etapais, su pirmuoju etapu dėl saugumo bus galima susipažinti per stiklą.

Pasatas suprojektuotas taip, kad bus galima matyti, kaip gyvūnai atrodo ką tik atvežti, dalinai ir pilnai išgiję, kaip jie laikomi, kaip maitinami, kaip jie maitinami, bus galimybė matyti, kokia yra technologinė pastato įranga, vandens valymo filtrai ir kita pakankamai įdomi įranga. Pastate numatoma universali erdvė – salė kurioje bus vykdomi įvarus edukaciniai užsiėmimai šia tema.

Pastatas be stačių kampų

Architektas S.Lukšas sako, jog šiame projekte buvo itin daug iššūkių ir jie dar, anot architekto, nesibaigė.

„Pirmasis iššūkis buvo, kaip parinkti tinkamą formą, tūrį, medžiagas, kad pastatas atitiktų idėją. Toliau sekė galvosūkis, kaip tokios formos pastate suplanuoti, sutalpinti patalpas pagal pakankamai sudėtingą užsakovo užduotį.

Galima sakyti, jog pastate nėra stačių kampų, lygiagrečių sienų, o didžioji dauguma sienų yra lenktos. Pastate įdiegta sudėtinga vandens valymo technologinė įranga, kuri turi būti išdėstyta žemiau nei baseinai, o baseinai ir taip yra išdėstyti rūsio lygyje, todėl dalis technologinės įrangos yra žemiau jūros lygio.

Papildomai užsakovas sugalvojo, kad šiame objekte reikia kažkur įdėti viso Kopgalio transformatorinę pastotę, kas tapo papildomu iššūkiu.

Trečias iššūkis buvo kaip pateikti brėžinius statybininkams, kad jie suprastų, kaip statyti. Brėžiniuose matmenų nėra, dauguma jų buvo pateikiama koordinatėmis, nes kitaip nepamatuosi“, – teigė S.Lukšas.

Ne veltui sakoma, jog gyvūnų gerovė valstybėje gali atspindėti visuomenės išsivystymo lygį. Netrukus veiklą pradėsiantis Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras pagerins gyvūnų padėtį ir užkamšys jų gerovės spragas Klaipėdos regione, o analogų Lietuvoje neturintys pastatai Kuršių nerijos Kopgaliui suteiks papildomų įdomių akcentų.

Žaliojo stogo įrengimas – kaip užtikrinti kokybę, kuomet biudžetas ribotas?

Šio pastato stogo apželdinimui pasirinkta pajūrio zonai būdinga augmenija: katpėdėlės, čiobreliai, šlamučiai, įvairūs šilokai, šiliniai gvazdikai ir kiti augalai. Šios augalų rūšys yra atsparios sausroms, su gerai išvystyta šaknų sistema, stabilizuoja substratą ir apsaugo žaliąjį stogą nuo vėjo erozijos. Tokių augalų priežiūra yra minimali, nereikalauja įrengtos laistymo sistemos.

Skaityti daugiau >

uab kecas zalieji stogai

 

handshake REMIAMAS TURINYS

Komentarai

statyba ir architektura
archicad