Duomenų srautų analizė miestams atveria naujų galimybių, bet tuo pat metu yra vienas pagrindinių kritikos šaltinių.
Kritikai kelia klausimų apie gyventojų autonomiją, informacijos anonimiškumą ir didelio informacijos kiekio rinkimo legalumą, o griežčiausieji netgi vadina išmanųjį miestą moderniu panoptikumu. Vis dėlto tai nėra tik išmaniojo miesto problema – šie klausimai siejami su visomis išmaniosiomis technologijomis ir daiktų interneto idėja apskritai.
Išmaniųjų miestų rinkoje dalyvauja ne vien didžiosios technologijų kompanijos, bet ir pramonininkai, finansų institucijos, nekilnojamojo turto projektų plėtotojai, rizikos kapitalistai (venture capitalists), tyrėjai ir įvairūs konsultantai. Plėtotojai ir investuotojai, pristatydami išmaniuosius miestus, akcentuoja komfortą ir progresyvumą, susijusį su naujausių techninių galimybių išnaudojimu, o viešųjų ryšių ekspertai terminą „išmanusis miestas“ aktyviai vartoja kaip rinkodaros priemonę, madingą žodelį arba tai, ką angliškai galima įvardyti kaip „buzzword“. Taigi suinteresuotųjų pusių yra nemažai, ir joms kartu teks ieškoti būdų, kaip išsklaidyti kritikų dvejones.
Automobilių pramonė neliko nuošalyje
Diskusijoje apie ateities miestus nuo informacinių technologijų kompanijų bando neatsilikti automobilių pramonė. Pavyzdžiui, 2010-aisiais „Audi Urban Futures“ organizuoto konkurso metu penkios garsių architektų komandos pateikė savo ateities miesto vizijas ir varžėsi dėl „Audi“ įsteigtos nominacijos.
Pateiktuose darbuose buvo akcentuojami papildytosios realybės (Augmented reality) sprendimai, jų įtaka gyvenamajai aplinkai ir dinamiškos, intuityvios miesto erdvės. Tuomet architektai svarstė apie tai, kad dėl jutiklių mieste išnyks ribos tarp gatvių ir viešųjų erdvių, bus galima atsisakyti eismo juostų ir kitų urbanistinių barjerų, visą kontrolę perduodant informacinėms technologijoms. Tokia erdvinė miesto terpė praranda aiškią funkcinę artikuliaciją, todėl, perfrazuojant sociologą Zygmuntą Baumaną, teigiantį, kad gyvename takiojoje modernybėje, šią amorfišką ateities miestų viešąją erdvę galima pavadinti takia.
Konkurso dalyvių teigimu, jutikliais aprūpinta aplinka leistų optimaliai kontroliuoti srautus ir išteklius, todėl miestus būtų galima dar labiau sutankinti. Taip pat diskutuota apie tai, kad, taikant socialinių tinklų principus fizinei erdvei, ateityje galėtų atsirasti naujų bendruomeniškumo ir kooperacijos formų, dėl kurių keistųsi privačios nuosavybės suvokimas (bendruomeninės iniciatyvos, dalijimosi automobiliu paslaugos ir pan.), silpnėtų ribos tarp viešosios ir privačiosios miesto erdvės.
Utopija ar realybė?
Spartus informacinių technologijų įsigalėjimas šiandien kuria palankias sąlygas spekuliuoti miestų planavimo tema, siūlant naujos formos technokratinę utopiją – išmanųjį miestą.
Vis dėlto išmanieji sprendimai jau yra miesto gyvenimo kasdienybė. Europoje išmaniųjų miestų lyderiais dažnai vadinami Amsterdamas, Stokholmas ir Barselona ne vienus metus diegia jutiklius, plečia duomenų tinklus ir kuria naujas miestiečiams skirtas programėles.
JAV miestuose duomenų analizė naudojama nusikaltimų prevencijai, išmaniuosius sprendimus aktyviai tobulina vienas pasaulinių informacinių technologijų lyderių – San Franciskas, o nuo jo stengiasi neatsilikti tokie miestai kaip Niujorkas, Bostonas ir Sietlas.
