Įsibėgėjusi NT rinka kitąmet nežada sustoti

2016 gruodžio 15 d.
SA archyvo nuotr.
SA archyvo nuotr.

Šiemet būsto pirkėjai per dešimt mėnesių iš bankų pasiskolino kiek daugiau nei milijardą eurų, t. y. 12,7 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Butų pardavimas išaugo 31 proc., namų parduota penktadaliu daugiau. Pasak ekspertų, dviženklį rinkos augimą lemia aktyvus vidaus vartojimas, geri lūkesčiai ir itin palankios skolinimosi sąlygos. Pigios paskolos, palyginti brangi nuoma ir netikrumas globaliose rinkose, verčiantis ieškoti ilgalaikių investicinių sprendimų, kitąmet programuoja dar vienerius aktyvius metus.

„Atrodo, kad rinkoje darosi karšta, tačiau tai – ne burbulas. Pirmiausia, didžiąją dalį būsto pasiūlos prieaugio užtikrina Vilnius, o sostinė šiuo metu yra vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame daugėja gyventojų, taigi, rinka Vilniuje plečiasi. Antra, ekonominė situacija yra gana palanki, o kreditavimo sąlygos apskritai vienos geriausių istorijoje. Tai – svarbus postūmis tiems, kurie ieško progos pasigerinti gyvenimo sąlygas, ir tiems, kurie būstą perka kaip investiciją. Turint galvoje netikrumą globaliose rinkose bei ribotas galimybes gauti realių pajamų iš santaupų, pinigų įdarbinimas nekilnojamojo turto rinkoje tampa populiaria alternatyva. Šis faktorių rinkinys kaip tik ir rodo, jog būsto rinkoje vyrauja natūralūs procesai“, – pažymėjo DNB būsto direktorius Audrius Gudanavičius.

Audrius Gudanavičius

Audrius Gudanavičius

Pasak A. Gudanavičiaus, burbulai paprastai atsiranda tuomet, kai dėl įvairių priežasčių staiga padidėja nekilnojamojo turto paklausa, o statytojai nespėja tos paklausos tenkinti, tokiu būdu įsukdami spekuliacinius pirkimus ir pardavimus. Tačiau šiuo metu vien sostinėje yra apie 3500 neparduotų naujos statybos butų. Ir šis skaičius bemaž nesikeičia, o tai yra geras ženklas – stabili pasiūla neleidžia formuotis spekuliacinei terpei.

Šiemet per 10 mėnesių Vilniuje buvo parduoti 2968 naujos statybos butai, Kaune – 380, Klaipėdoje – 121, Palangoje – 116, Druskininkuose – 41, o Šiauliuose – 11. Tokia disproporcija atrodo kelianti nerimą, tačiau ji bemaž tiksliai atspindi socialinius ir ekonominius procesus atskirose šalies dalyse.

Nors dar 2015 metais ekonominės klasės būstas sudarė didesnę dalį paklausos, šiemet įsitvirtino nauja tendencija – prekyboje populiariausi vidutinės klasės būstai, gana sparčiai augo ir prabangus segmentas. Dėl šios priežasties nuosekliai didėja vidutinis paskolos dydis. DNB banko duomenimis, vidutinė būsto paskola šiemet per 10 mėnesių siekė 44,5 tūkst. eurų (5,2 proc. daugiau nei pernai), o vien Vilniuje paskolos vidurkis augo 5,8 proc. – iki 58,3 tūkst. eurų. Dar viena tendencija – didėja nuosavų lėšų dalis būsto pirkimo sandoriuose.

„Tai paaiškina, kodėl būsto pardavimo apimčių augimas gerokai spartesnis nei skolinimosi apimčių augimas. Tiksli informacija yra klientų nuosavybė, tačiau apibendrindama galiu daryti prielaidą, kad šią tendenciją nemaža dalimi lemia itin mažos indėlių palūkanos. Būstas atrodo paprasta ir patikima alternatyva santaupų investavimui“, – svarstė DNB banko Kredito paslaugų departamento vadovė Irma Stankevičienė.

Irma Stankevičienė

Irma Stankevičienė

DNB ekspertai pažymi, kad sprendžiant dilemą namas ar butas didesnių pokyčių nėra – sostinėje butų parduodama maždaug triskart tiek, kiek namų, ir šis santykis nesikeitė trejus metus. Tiesa, šiemet kur kas daugiau fiksuojama sandorių, kai įsigyjamas mažas namas (iki 80 kv. m) užmiestyje kaip alternatyva butui mieste. Tuo tarpu sodai ar sodybos tiesiog išeina iš mados: jei 2014 metais fiksuoti 2135 sandoriai šiame segmente, tai 2015 metais jų būta vos 588, o šiemet – 548.

Kalbėdamas apie tipišką būsto pirkėją, rinkoje veikia trys pagrindinės grupės – perkantys sau ar užaugusiems vaikams, gerinantys gyvenimo sąlygas ir investuotojai. „Pastebimai keičiasi antrosios pirkėjų grupės elgesys – anksčiau gerinantys gyvenimo sąlygas parduodavo seną butą ir pirkdavo naują, dabar vis daugiau klientų įsigydami naują būstą seną pasilieka. Beje, dažnai girdime svarstymų, kad rinkoje nemažą dalį pirkėjų sudaro emigrantai, tačiau tai netiesa. Jų dalis sandorių struktūroje yra visiškai nereikšminga ir jokios tendencijos neformuoja“, – kalba A. Gudanavičius.

Pasak jo, 2017 metais tendencijos NT rinkoje smarkiai keistis neturėtų. Aktyvumas išliks panašus, Vilnius ir toliau dominuos, greičiausiai rinkoje dar labiau įsitvirtins vidutinės ir aukštesnės klasės būstas, todėl bendras kainų vidurkis gali dar šiek tiek padidėti. Norėdami pagyvinti rinką ir sumažinti pernelyg didelės pasiūlos riziką, plėtotojai ir toliau ieškos naujų pardavimo būdų bei kanalų.

Komentarai