Įspūdingą savo karjeros istoriją pasakoja vienas talentingiausių Lietuvos inžinierių Tomas Strazdauskas. Jis yra Šveicarijos projektavimo bendrovės „CSD Engineers“ konstrukcijų vadovas Belgijoje, rengęs projektus Lietuvoje, Šveicarijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge, Švedijoje, Norvegijoje.

Tomo darbų aplanke – nuo individualių namų iki išskirtinio sudėtingumo statinių: Lozanos geležinkelio stotis, naujoji Paryžiaus metro linija, CERN plėtra Šveicarijoje, senasis IBM dangoraižis Briuselyje. Jis plėtoja idėją „Lietuva – inžinerinio eksporto valstybė“ bei stipriai tiki Lietuvos potencialu statybų inžinerijos srityje, tačiau tuo pačiu jam kelia nerimą šalies universitetų strategija.

– Tomai, trumpam sugrįžkime į tavo kaip inžinieriaus karjeros pradžią. Kaip viskas prasidėjo?

– Nuo 8-9 klasės atsirado didelis noras braižyti, ėmiau braižyti įsivaizduojamus miestus. Jau nuo vienuoliktos klasės žinojau, kad noriu būti statybų inžinierius. Manau, kad tai yra genuose, nes mano šeimoje beveik visi buvo „tiksliukai“, inžinieriai ar statybininkai.

Antrame kurse jau pradėjau dirbti pagal specialybę, įmonėje, kuri egzistuoja iki šiol. Ta įmonė gamina plienines konstrukcijas. Joje pradėjau dirbti kaip paprastas braižytojas ir po metų pradėjau skaičiuoti, padėti rengti pasiūlymus. Žinojau, ko tiksliai noriu, todėl ir iš karto pradėjau dirbti pagal specialybę.

Pirmame darbe gavau gerą patirtį. 2004-2007 metais buvo ekonominis pakilimas, buvo daug statoma pastatų. Nors dar buvau labai jaunas, susidurdavau su labai įdomiomis ir didelėmis konstrukcijomis, kurias gaminome. Pavyzdžiui, „Litexpo“ stogo santvaros arba Šiaulių arenos santvaros. Man, kaip ką tik pradėjusiam savo karjerą, tai buvo įspūdingi dalykai.

[su_quote cite=”Tomas Strazdauskas”]Šiuo metu kontroliuoju apie 35 projektus Belgijoje. Mano komandoje Briuselyje yra dar trys inžinieriai-projektų vadovai ir trys modeliuotojai-konstruktoriai, be to keletas specialistų, dirbančių Vilniuje.[/su_quote]

– Papasakokite, kaip atrodo jūsų darbo diena.

– Iš namų dirbu ir valdau komandą bei projektus Belgijoje. Bendrauju su architektais, užsakovais, rangovais ir kitų sričių inžinieriais. Pandemijos metu teko viską atlikti iš namų. Tačiau įprastas darbo režimas –  viena savaitė Lietuvoje, viena Belgijoje. Per tą savaitę Belgijoje aplankau daug įvairių statybų aikštelių.

Šiuo metu kontroliuoju apie 35 projektus Belgijoje. Mano komandoje Briuselyje yra dar trys inžinieriai-projektų vadovai ir trys modeliuotojai-konstruktoriai, be to keletas specialistų, dirbančių Vilniuje. Vyksta nuolatiniai susitikimai su kolegomis, kad nenutrūktų kontaktas.

– Prisiminkite, su kokiais didžiausiais projektais jums yra tekę dirbti ir su kokiais dirbate šiuo metu.

– Projektus, prie kurių dirbau, reikėtų skirstyti į kelis etapus: Lietuvos etapas, Šveicarijos etapas ir Belgijos etapas. Lietuvoje dirbau projektuotoju nuo 2004 iki 2012 metų. Vienas įdomiausių projektų šiame etape, prie kurio man teko šiek tiek prisidėti, buvo Šiaulių arenos stogo santvaros. Kai dirbau Vilniaus architektūros studijoje, mano mylimiausias projektas buvo Vilniaus universiteto biblioteka Saulėtekyje. Dirbant šiame projekte teko bendrauti su žymiu architektu Rolandu Paleku.

2012 metais su šeima išsikraustėme į Vokietiją, Miuncheną. Ten praleidau beveik 4 metus, dirbau įmonėje, kuri gamina programinę įrangą konstrukcijų skaičiavimams. Tai buvo įdomi patirtis, nes atsitraukiau nuo tiesioginio projektavimo ir pamačiau, kaip vyksta produktų gamyba. Teko bendrauti su pasaulinio lygio kompanijomis ir jų inžinieriais. Dar buvo įdomu tai, jog mažyte rankos dalimi teko prisidėti netgi prie vieno aukščiausių Europos dangoraižių projektavimo Sankt Peterburge.

Šveicarijos etapas prasidėjo, kai 2015 metais prisijungiau prie „CSD Engineers“ Vilniaus komandos, nes mane per „LinkedIn“ susirado Simonas Barsteiga. Tai buvo labai svarbus etapas filialo plėtrai. Iki tol „CSD Engineers“ buvo maža komanda, kuri atlikdavo braižymo darbus nedideliems projektams Šveicarijoje . Jie ieškojo žmogaus, kuris galėtų atlikti proveržį kompetencijų bei komunikacijos prasme. Dar prieš prisijungiant prie „CSD Engineers“ S. Barsteiga man pasiūlė kartu vykti į Lozaną su tikslu įtikinti įmonių grupės vadovus.

[su_quote cite=”Tomas Strazdauskas”]Didieji inžinieriai, kurie projektuoja tiltus ir dangoraižius yra įvaldę programavimą. Konstrukcijos tokios sudėtingos, kad tampa sudėtinga viską apskaičiuoti nepasitelkus programavimo.[/su_quote]

Turėjau pasiruošti bendrauti prancūziškai, buvau įspėtas, kad teks bendrauti su vadovais. Tai buvo metas, kai mes viską statėme ant vienos kortos. Man tai buvo iššūkis, susikoncentravau ir atnaujinau savo prancūzų kalbos žinias. Susitikime šveicarų atstovas buvo pats skeptiškiausias žmogus filialo Vilniuje plėtrai. Pradėjome bendrauti ir jis pokalbio metu netrukus suprato, kad kompetencijos mums niekur netrūksta. Po to išsiskyrėme ir laukėme atsakymo, netrukus jis atėjo teigiamas ir prasidėjo plėtra. Įdomu tai, kad mane egzaminavęs žmogus dabar yra pats geriausias mano draugas ir su juo dabar darau didžiausius projektus tokius kaip Lozanos geležinkelio stotis.

Lietuvoje įmonės viduje pradėjau diegti savo valdymo principus. Vienas jų yra tai, kad viską, ką žinau, noriu atiduoti žmonėms, kad komanda būtų stipri ir netgi man išėjus ji tokia išliktų. Netrukus vadovai pamatė, kad viskas labai gerai einasi, ir pradėjome gauti vis stambesnius projektus. Vienas svarbiausių projektų, prie kurio vis dar dirbu tai Lozanos geležinkelio stotis.

Nuo 2020 metų prasidėjo Belgijos etapas kupinas daugybės naujų iššūkių bei projektų tarp kurių senasis IBM dangoraižis Briuselyje, ištisi gyvenamųjų namų bei biurų kvartalai, ligoninės, mokyklos.

[prenumerata mailpoet_form_id=”7″ bg_color=”#b1cbd9″  image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/kranas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”statybų, NT, inžinerijos” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]

– Kaip pastaraisiais metais keitėsi statybų inžinieriaus specialybė?

– Itin svarbus užsienio kalbų mokėjimas. Yra didelė klaida, kuomet manoma, jog inžinieriui reikia tik matematikos ir fizikos išmanymo. Projektai tapo tarptautiniai, todėl užsienio kalbos yra be galo svarbios. Ir aš kalbu ne tik apie anglų kalbą, kuri yra tiesiog standartas. Statybų inžinerijos srityje vienos lyderiaujančių valstybių yra Vokietija, Prancūzija ir reikia mokėti šias kalbas tam, kad sukurtum kažką didelio ir ilgalaikio. Universitetai ir inžinieriai turi suprasti, kad reikia prisitaikyti prie šių rinkos sąlygų.

Anksčiau konstruktoriai dirbdavo su AutoCAD ir kitų specifinių žinių nereikėjo, o dabar labai svarbu turėti daug žinių IT srityje. Atsirado daugybė naujų programų, kurias tapo privalu įvaldyti. Žvelgdamas į savo projektą, turi matyti platesnį jo vaizdą. Reikia ne tik sumodeliuoti, bet ir įtraukti specifinę informaciją. Didieji inžinieriai, kurie projektuoja tiltus ir dangoraižius yra įvaldę programavimą. Konstrukcijos tokios sudėtingos, kad tampa sudėtinga viską apskaičiuoti nepasitelkus programavimo.

– Pakalbėkime apie inžinierių situaciją Lietuvoje. Ką pastebite?

– Dirbdami užsienio bendrovėse matome didelį Lietuvos potencialą, bet, kad pavyktų jį išnaudoti, reikia, kad specialistai ateitų iš universitetų jau parengti pagal rinkos reikalavimus, kurie kasmet keičiasi. Manau, kad statybų inžinerijos studijose būtina įtraukti programavimo discipliną. Dar reikėtų, kad kiekvienas studentas bent dalį diplominio darbo skirtų programavimui.

Deja, bet universitetų mąstymas kartais nuvilia. Pažįstu puikių specialistų, kurie juose dirba, bet jų iniciatyvos yra blokuojamos. Universitetai turi keisti savo požiūrį.

– Vyresnioji inžinierių karta jaunuosius inžinierius kartais kritikuoja dėl per mažos duoklės savo šaliai. Kiek šis argumentas yra realus?

– Tame nėra jokios logikos. Mes į Lietuvą atnešame tiesiogines investicijas už mūsų intelektinį darbą. Aukščiausios pridėtinės vertės darbas yra geriausias investicijų pritraukimas ir visi su tuo sutinka. Mokame visus mokesčius, o tuo tarpu Lietuvos rinkoje yra projektavimo įmonių, kurios vengia tai daryti.

Mes garsiname Lietuvą visame pasaulyje, kuriame labai aukšto lygio pridėtinės vertės, labai gerai apmokamas darbo vietas. Skatiname jaunus inžinierius ir studentus vesdami paskaitas. Nesuvokiu, kur čia tas „duoklės nedavimas“. Čia labiau įžvelgiu seną lietuvišką mentalitetą, labai siauro mąstymo prizmę – „jeigu ne man, tai ir ne kitam“. Nenoriu menkinti nieko asmeniškai, pažįstu visus akademinius veikėjus asmeniškai ir juos myliu, bet reikia suprasti, kad pasaulis nestovi vietoje. Kad ir kaip sunku bebūtų, bet reikia keistis ir adaptuotis.

– Apžvelgdami statybų inžinerijos sektoriaus tendencijas, pažvelkime į ateities perspektyvas. Technologijos vystosi dideliu greičiu ir keičia šią specialybę. Pamėginkite įsivaizduoti, koks bus inžinieriaus darbas netolimoje ateityje.

– Manau, kad bus dar daugiau profesijos specializacijų. Atsiras naujų poreikių inžinieriams, kurie valdys modernius įrenginius. Inžinierius nesugebės visko aprėpti, taigi, daugės specializacijų. Inžinierius turi suprasti, kad skaičiuojant reikia turėti kompetencijas programavime tam, kad efektyvintų savo darbo laiką ir procesus. Viskas tik greitėja.

Pavyzdžiui, gali būti tiesiog geras specialistas, bet dirbti labai lėtai, o tai, deja, nebetinka šiuolaikiniame pasaulyje Žvelgiant į ateitį, reikės dar greičiau reaguoti į įvairius dalykus ir be inovatyvių IT įrankių tai padaryti bus neįmanoma. Pats savyje pastebiu, kad kuomet apleidžiu kai kurias sritis, imu jose atsilikti. Mūsų srityje viskas evoliucionuoja labai greitai.