Privalumai:
• Sprendimas reikalauja nedidelių investicijų.
• Užtikrinamas norminis šviežio oro kiekis patalpose.
Trūkumai:
• Padidinamas šilumos poreikis šviežiam orui pašildyti ir elektros poreikis oro ištraukimo ventiliatoriams.
• Šis sprendimas neleidžia pasiekti kur kas mažesnių pastatų šilumos poreikių, negu to reikalauja dabartiniai norminiai dokumentai.
• Sudėtinga patenkančio ir ištraukiamo oro kiekio kontrolė.
II. Neorganizuota oro vėdinimo sistema keičiama centrine mechanine rekuperacine vėdinimo sistema.
Norint daugiabučiuose pastatuose maksimaliai sumažinti šilumos poreikius vėdinimui, turi būti įrengiamos centrinės mechaninės oro tiekimo ir oro šalinimo sistemos su šilumos rekuperacija. Šiuo atveju siūloma įrengti centrinę priverstinę mechaninę rekuperacinę vėdinimo sistemą su kintamo dažnio ventiliatoriais.
Centrinės oro sistemos ortakiai (stačiakampio profilio) gali būti įrengiami ant išorinių pastato konstrukcijų, išorines sienas izoliuojant šilumos izoliacija. Toks sprendimas sumažina darbų apimtis kiekviename bute, juolab kad daugiabučiuose namuose lubos yra gana žemos, todėl išdėstyti ortakius patalpų viduje tiesiog gali nepakakti vietos. Tačiau įrengiant sistemą pastato išorėje, būtina užtikrinti, kad šilumos izoliacijos storis atitiktų bent minimalius ortakių izoliavimo reikalavimus.
Šviežias lauko oras paimamas pro ant stogo įrengtą centrinį oro vėdinimo įrenginį, ten iš dalies pašildomas pro plokštinį šilumos rekuperatorių ištraukiamu oru. Kiek pašildytas šviežias oras išoriniais ortakiais tiekiamas į patalpą pro tarp lango ir šildymo prietaiso įrengtą angą (orlaidį). Radiatoriaus galia parenkama taip, kad tiekiamas oras būtų pašildomas iki norminės temperatūros.
Užterštas oras mechaniškai šalinamas pro jau esamus vėdinimo kanalus tualete, vonioje ir virtuvėje. Prieš projektuojant ir įdiegiant šią sistemą būtina įvertinti oro ištraukimo kanalų būklę, užterštumo lygį ir juos išvalyti. Taip pat dar projektuojant naują sistemą būtina apgalvoti, kokiu būdu bus užtikrinta, kad iš vieno buto pašalintas oras nepateks į kitą.
Galimas alternatyvus sprendimas – ortakius, jei yra techninių galimybių, išvedžioti pastato viduje, o orui paskirstyti – butuose. Tačiau toks sprendimas reikalauja dar didesnių investicijų ir statybos darbų kiekviename bute. Vertinant esamą butų nuosavybės situaciją, toks sprendimas sudėtingas ar beveik neįmanomas.
Privalumai:
• Užtikrinamas norminis šviežio oro kiekis patalpose.
• Sumažėja alergenų ir CO2 koncentracijos didėjimo, pelėsių atsiradimo tikimybė.
• Mažėja šilumos poreikis vėdinimui.
• Tokias sistemas galima komplektuoti atskirai kiekvienoje laiptinėje.
Trūkumai:
• Sprendimai reikalauja didelių investicijų, eksploatacinių išlaidų (filtrų keitimas ir pan.) ir papildomų energijos sąnaudų: elektros ventiliatoriams, kartais – šilumos (jei ankstesnis šviežio oro kiekis buvo bent dukart mažesnis nei norminis).
• Pastate atsiranda nauja inžinerinė infrastruktūra, kuriai reikalingas techninis ir teisinis šeimininkas bei prižiūrėtojas.
• Sudėtinga tiksliai apskaityti šilumos sąnaudas vėdinimui atskirai kiekvienam butui.
• Šilumos atgavimo sistemos efektyvumas priklauso nuo įvairių faktorių, todėl tikėtinas sezoninis energinis tokių įrenginių efektyvumas yra kur kas mažesnis nei projektinis.
• Duomenų eksploatuojant tokias sistemas trūkumas, todėl išlieka sistemos dydžio, triukšmo lygio ir reguliavimo galimybių klausimai.
III. Esama neorganizuota oro vėdinimo sistema keičiama įrengiant decentralizuotą mechaninę rekuperacinę vėdinimo sistemą atskirai kiekviename bute.
Jei renovuojant daugiabutį namą nepavyksta gauti gyventojų sutikimo centrinei mechaninei vėdinimo sistemai įrengti, galima sumontuoti decentralizuotą mechaninę rekuperacinę vėdinimo sistemą. Galimi du variantai: pirmu atveju atskiri įrenginiai montuojami kiekviename kambaryje, kitu – viena mechaninė vėdinimo sistema su šilumos atgavimu montuojama atskirai kiekviename bute. Šiųdviejų sistemų skirtumas yra tai, kad pirmu atveju nereikia įrengti ortakių bute. Ir vienu, ir kitu atveju šie įrenginiai apsaugo patalpą nuo tiesioginio šalto oro srovių įtekėjimo. Ventiliatoriams reikalinga elektros galia yra nedidelė, o skleidžiamo triukšmo lygis neviršija normos. Tualeto ir vonios patalpoms vėdinti įrengiami periodinio veikimo oro šalinimo ventiliatoriai.
Privalumai:
• Užtikrinamas norminis šviežio oro kiekis patalpose.
• Tiekiamo oro kiekis gali būti individualiai reguliuojamas ne tik bute, bet ir kiekvienoje jo patalpoje.
• Mažėja pelėsių atsiradimo tikimybė.
• Dėl šios sistemos atsiranda galimybė mažinti šilumos poreikį vėdinimui.
