Trūkumai:

• Sprendimas reikalauja ypač didelių investicijų (dar didesnių, negu įrengiant centrinę sistemą).
• Šilumos atgavimo sistemos efektyvumas priklauso nuo įvairių faktorių, todėl tikėtinas sezoninis energinis tokių įrenginių efektyvumas yra kur kas mažesnis nei projektinis.

Išsamesnių žinių apie pastatų energijos naudojimo efektyvumą, atsinaujinančius energijos išteklius ir mikroklimato sistemas galima gauti studijuojant VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros rengiamose bakalauro bei magistrantūros studijose. Nuo šių metų jau siūlomos išlyginamosios studijos kolegijų studentams ir nuotolinės bakalauro studijos.

Kuriam laikui renovuojame?

2010 metais priimta nauja Direktyvos dėl pastatų energetinio naudingumo (2002/91/EB) redakcija, kurios pagrindinis tikslas – pastatų energinio naudingumo didinimas. Direktyvoje nurodoma: būtina imtis priemonių, kad kuo daugiau pastatų ne tik atitiktų galiojančius minimalius energinio naudingumo reikalavimus, bet ir efektyviau naudotų energiją. Taip pat nurodomas siekis, kad būtų kuo daugiau beveik nulinės energijos pastatų. Nors direktyvoje pateikiamas beveik nulinės energijos pastato apibrėžimas, nenurodytos konkrečios tokio pastato sunaudojamos energijos reikšmės. Valstybės narės rengia nacionalinius planus, kuriuose turi būti išsamus beveik nulinės energijos pastatų apibrėžimas ir planų taikymas atsižvelgiant į nacionalines, regionines ir vietos sąlygas. Turi būti numatytas skaitinis sunaudojamos pirminės energijos rodiklis, išreikštas pirminės energijos poreikiu per metus.

Aišku viena – nuo 2020 metų visi nauji ir modernizuojami seni pastatai turės atitikti griežtus energinio efektyvumo reikalavimus. Todėl visai tikėtina, kad šiuo metu tik pagal minimalius reikalavimus modernizuoti pastatai po 7 metų neatitiks norminių reikalavimų. Tad apsisprendus renovuoti daugiabutį namą galbūt vis dėlto verta investuoti kiek daugiau ir atnaujinti jį taikant ne tik minimalias būtinas priemones.