Blog

Gyventojai ir pramonė = užprogramuotas konfliktas?

industrinės teritorijos
Šilutės 103 daugiafunkcį centrą Klaipėdoje sudarys konvertuojami industriniai statiniai su išsaugotu identitetu ir medžiagiškumu bei naujos architektūros objektai. DO ARCHITECTS vizual.

Ar gamyklos gali tapti patrauklia kaimynyste, nesutaria ir specialistai, ir gyventojai. Viešumoje dažniausiai nuskamba neigiami pavyzdžiai – pramonės pastatų statybą ar plėtrą iš visų jėgų stabdo potencialūs naujų objektų kaimynai. Miestų centruose ir jų prieigose esančių taršių ar neefektyvių pramonės pastatų antrinis panaudojimas vis dar spartus. Buvusios gamybinės erdvės noriai socializuojamos, paverčiant jas viliojančiu ir gyventojų aktyviai perkamu būstu.

Ir giria, ir skundžia

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ vyresnysis rinkos analitikas Raimondas Reginis patvirtino – besiplečiančios teritorijos, jų konversijos ir plėtojami objektai turi vienoką ar kitokią įtaką gretimai esantiems statiniams, tačiau ta įtaka kiekvieną kartą skirtinga.

„Dažniausiai nekilnojamojo turto rinkoje naujienos apie naujai plėtojamus projektus ar apleistų teritorijų atgimimą priimamos teigiamai. Tačiau objektas nelygus objektui, tad vienu atveju nauji pastatai ar sukurtos teritorijos taps teigiamu veiksniu, kitu – neigiamu. Atskirais atvejais atsiras tiek savų pliusų, tiek minusų“, – kalbėjo R. Reginis.

Specialisto žodžiais, prasčiausiai „sugyvena“ gyvenamosios ir pramoninės paskirties objektai ar teritorijos. Vienas galimų pavyzdžių – Jakų gyvenvietė šalia Klaipėdos, kur per pastaruosius 10–15 metų buvo pastatyta nemažai individualių namų. Gyvenvietė ribojasi su Klaipėdos laisvąja ekonomine zona (LEZ), kurioje kyla naujos gamyklos ir kiti pramoniniai objektai. Būtent šių objektų kaimynystė kelia didelį susirūpinimą gyvenvietės bendruomenei, ji skundžiasi, kad tokių objektų plėtra šalia jų gyvenvietės sukelia papildomų rūpesčių: didėja sergamumas įvairiomis ligomis, jaučiami nemalonūs kvapai, smarkiai sumenko jų turto vertė. Atlikti tyrimai parodė, kad taršos lygis neviršija leistinų normų, tačiau vien kalbos apie tokias problemas mažina turto patrauklumą šioje gyvenvietėje.

Kitas „Ober-Haus“ atstovo paminėtas pavyzdys – 2016 metais nuskambėjęs atvejis, kuomet Vilniuje (Virbeliškių g.) naujus butus įsigiję gyventojai skundėsi, kad iš greta esančių sandėlių naktį sklinda triukšmas iškraunant ar pakraunant prekes, šalia gyvenamųjų namų važinėja vilkikai.

„Šie konkretūs atvejai rodo, kad tokių objektų ar teritorijų gretimybė sukelia papildomą įtampą tarp gyventojų ir verslo: žmonės trukdo tolesnei pramoninės teritorijos plėtrai ar jau vystomai veiklai, o jau esantys pramoniniai objektai sukelia įvairių rūpesčių gyventojams“, – reziumavo pašnekovas.

Klaipėdos Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) urbanistinė koncepcija siekiama glaudžios integracijos į Klaipėdos miesto struktūrą. DO ARCHITECTS vizual.

Klaipėdos Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) urbanistinė koncepcija siekiama glaudžios integracijos į Klaipėdos miesto struktūrą. DO ARCHITECTS vizual.

Laimi patraukli vieta

Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žiulpa antrina kolegai – pramonė pramonei nelygi. Gyventojai vengia sunkiosios pramonės kaimynystės, kuri būna triukšminga ar tarši. Lengvoji pramonė ar logistikos centras vertinamas kitaip.

„Pavyzdžiui, „Amber city“ kvartalas Pašilaičiuose yra greta „Pieno žvaigždžių“ paskirstymo centro ir kitų smulkesnių įmonių Virbeliškių gatvėje. Butų likvidumas buvo labai didelis, nors kaimynystė neatrodo itin „gyvenamoji“. Taip pat Markučiai, kur vienoje gatvės pusėje – naujų loftų ir butų projektų juosta, kitoje – Markučių betono centras ir kitos mažesnės įmonės. Naujamiesčio naujos apgyvendintos zonos, kurios ribojasi su Smolensko, Kauno, Švitrigailos, Panerių gatvėmis, – ten loftų projektai įrengiami buvusiuose gamybiniuose pastatuose, o kaimynystėje tebeveikia įvairios įmonės, tarp kurių yra ir gamybininkų. Kaune Karaliaus Mindaugo apartamentus supa pramoniniai objektai – „Volfo Engelmano“ gamykla, geležinkelio stotis, įvairūs sandėliai. Nepaisant to, loftai ir butai perkami, o gyventojų tokia kaimynystė negąsdina. Čia tik keletas pavyzdžių, o jų yra tikrai daugiau“, – kalbėjo specialistas.

Pasigendama daugiafunkciškumo

Architektų biuro „Pupa – strateginė urbanistika“ architektė Justina Muliuolytė taip pat priminė loftų pavyzdį – būdami potencialiais taršos šaltiniais loftai populiarumo vis dar nepraranda. Juos noriai renkasi apsisprendusieji apsigyventi išskirtinėse, neįprastose erdvėse. Kalbėdama apie naujos statybos industrinius pastatus, architektė pabrėžė, kad reikalavimai statytojams griežti, todėl pakanka saugiklių užtikrinti, jog aplinka bus saugi.

Pašnekovė pažymėjo, kad lietuviai retai pasidomi aplinka, kurioje planuoja gyventi, neįsitikina, ar bendrajame plane nėra numatytų industrinių pastatų statybų. Sužinoję, kokia kaimynystė jų laukia, ima piktintis, tačiau, architektės žodžiais, būtina nuodugniai pasidomėti būsima kaimynyste.

Užsienio šalių didmiesčiuose buvusios industrinės teritorijos aktyviai pritaikomos naujai funkcijai, o pramonės įmonės kuriasi periferijoje. Smulkią ir netaršią pramonę bandoma susigrąžinti į miestą, palaikant miesto gyvybingumą ir ekonomiką. „Lietuvoje buvusių sovietmečio gamyklų vietose statomi daugiabučiai, prekybos centrai, įkuriami loftai, vengiant palikti senų pramoninių pastatų ženklų“, – apgailestavo architektė.

Industrinės teritorijos, architektės įsitikinimu, turėtų būti plėtojamos patraukliai, įvertinant patogų darbuotojų ar klientų atvykimą, numatant viešąsias erdves, sutvarkant prieigas.

„Antai Klaipėdos LEZ dirba daug žmonių, tačiau teritorijai stinga patrauklumo – galimybės dviračiu atvažiuoti į darbą ar rekreacijai. Tokios teritorijos bent kol kas monofunkcės. Miestų siekiamybė turėtų jas paversti mišriomis: suderinti gyvenamąją ar rekreacinę funkcijas, – komentavo J. Muliuolytė. – Pramoninės teritorijos turėtų įsilieti į miesto audinį. Jeigu pramonės pastatai statomi miesto aplinkoje, jie neturėtų būti tik metalinė dėžutė. Be to, galbūt pakaktų mažesnių automobilių stovėjimo aikštelių, o aktyviau būtų skatinamas viešasis transportas ar dviračiai.“

„Hansa Flex“ administracinės, gamybinės ir sandėliavimo paskirties pastatas Kaune. „Conrestos“ nuotr.

„Hansa Flex“ administracinės, gamybinės ir sandėliavimo paskirties pastatas Kaune. „Conrestos“ nuotr.

Netiki savivaldybės pažadais

Sostinės Trakų Vokės bendruomenė bene aktyviausiai jau dešimtmetį priešinasi valdžios planams čia įkurdinti pramonės zoną. Vilniaus miesto savivaldybė Trakų Vokę prisijungė 1996 metais, o 1997-aisiais čia suplanavo steigti pramonės zoną. Pramonės zona liko ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 metais patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane iki 2015-ųjų.

Greta numatytos pramonės teritorijos išdavus leidimus gyvenamųjų namų statybai 2015-aisiais gyvenamieji namai priartėjo prie pat Lentvario pramonės zonos. Dabar jau ne tik Lentvario, bet ir Trakų Vokės gyvenamuosius namus nuo planuojamos pramonės zonos teskiria kelias. Lentvario zonoje patvirtinti trys detalieji planai pramonės plėtrai, kurių bendras plotas apie 70 ha, o paskirtis – pramonė ir sandėliavimas.

Žmonių neįtikina teiginiai, kad šiuolaikinė pramonė nebėra aukšti rūkstantys kaminai. Trakų Vokės gyventojams kelia nerimą faktas, kad teritorijose, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra pramonė ir sandėliavimas, galimi žemės naudojimo būdai – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų priežiūros objektų teritorijos, atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos. Jų neįtikina ir galiojančios sanitarinės apsaugos zonos ar teisės aktai, įpareigojantys apsaugoti gyventojus nuo neigiamo poveikio.

Trakų Vokės bendruomenė priminė Kauno r. Ramučių gyventojų patirtį, kai veikiančioje atliekų tvarkybos gamykloje nustatytos normos nebuvo viršijamos, tačiau per pūvančių atliekų dvoką gyventojai, įsikūrę už 2 km nuo gamyklos, negalėjo atsidaryti langų, skundėsi sveikatos problemomis.

Tam, kad žmonės nebijotų pramonės, bendruomenė pirmiausia siūlo sutvarkyti teisinę bazę, sugriežtinti vystytojų atsakomybę, ištaisyti esamas bėdas, įrodyti, kad valdžia nėra bejėgė gindama gyventojų interesus. Planuojant pramonės zonas nedera pamiršti ir vietovės istorijos.

 

 

 

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.