Kalbant apie daugiabučių renovaciją – ji tikrai reikalinga, bet jeigu procesą buvo sunku išjudinti, galbūt vertėjo pinigus nukreipti į kelių infrastruktūrą.
– Juolab kad gera susisiekimo infrastruktūra pritraukia ir investuotojų.
– Be jokios abejonės. Visai neseniai teko būti Europos šalių Kelių direkcijų vadovų valdybos posėdyje. Ten ne kartą pabrėžta, kokį svarbų vaidmenį atlieka logistika, dėl gero susisiekimo sutaupoma laiko. Dabar verslininkai mažiau konkuruoja gaminiais ir produktais – dabar konkuruoja tiekimo grandinės. Kuo greičiau pristatoma prekė, tuo įgyjamas didesnis konkurencinis pranašumas. Europoje automobilių transportas pergabena 76 proc. visų krovinių. Lietuvoje šis rodiklis kiek mažesnis, tačiau automobiliai vis viena lieka pagrindinė krovinių pervežimo priemonė. Jeigu mes gerai prižiūrime kelius, stipriname į mūsų šalį investuojančių gamintojų pozicijas.
– Žvelgiant į statistiką matyti, kad kelių remontui reikiamų lėšų trūkumas kasmet vis didėja. Ar tai nekelia susirūpinimo?
– Žinoma, kelia. Dėl pinigų stygiaus vėluojame tvarkyti kelius. Didėja netvarkytų kelių skaičius, kiekybiniai rodikliai perauga į kokybinius. Keliai nebeatlaiko polaidžių, suyra jų danga, pagrindas. Kelininkai jau mažiau baiminasi žiemos, labiau nerimauja dėl pavasarinių polaidžių, kai kelių konstrukcijos būna silpniausios ir ribojamos apkrovos vis ilgesniame kelių ruože.
Krašto ir rajoninių kelių priežiūrai pinigų skiriama iš mūsų šalies biudžeto, ir jiems lėšų tenka mažiau nei magistraliniams keliams. Žvelgiant iš šono galbūt atrodytų, kad taip ir turėtų būti, magistraliniai keliai turi didesnę reikšmę. Tačiau ir krašto kelių svarba yra didelė, jiems skiriamas dėmesys neturėtų būti menkas.
– Prognozuojate, kad tas nepriteklius ateityje mažės?
– Norėtųsi, kad keliams tvarkyti būtų skirtas didesnis surenkamo degalų akcizo procentas. Dabar skiriama apie 48 proc. viso surenkamo šio mokesčio, norėtųsi bent 65 proc., o ateityje – ir 80 proc. Tuomet pinigų užtektų ir mažesniems krašto keliams prižiūrėti, remontuoti. Reikėtų pamiršti praktiką, kai Kelių fondo pinigai naudojami kitoms reikmėms. Suprantu – pinigų reikia pensijoms mokėti, kitiems socialiniams poreikiams. Tačiau būtina suprasti, kad keliai irgi yra valstybės turtas, jeigu jį nustekensime, viską grąžinti į pradinę padėtį kainuos labai brangiai. Kalbant apie racionalų lėšų naudojimą, mažinti kelių priežiūros finansavimą nėra būdas taupyti. Lietuvos, kaip tranzitinės šalies, įvaizdis smarkiai sumenks. Mums nereikėtų tik dairytis į ES fondus, galima tvarkytis ir savo biudžeto pinigais.
– Ką dar reikėtų keisti, kad kelių priežiūra būtų efektyvesnė?
– Vadovaujantis dabar galiojančia tvarka, ne visą skirtą biudžetą galime panaudoti iš karto. Maždaug 15 proc. visų pinigų priklausomai nuo biudžeto surinkimo leidžiama panaudoti tik spalio mėnesį. O keliai tiesiami ir tvarkomi vasarą. Jeigu leidimą panaudoti pinigus gauname rudenį, galima sakyti, tais metais nieko nebespėjame padaryti, nes vien viešieji pirkimai trunka ilgai. Kitais metais skirstomas jau kitas biudžetas. Ir jeigu kokie nors darbai nebūna baigti, už juos mokama ne anksčiau numatytais pinigais, bet iš naujo biudžeto. Taip lieka nepadaryti kiti darbai.
– Jau kalbama apie kitą ES fondų finansavimo etapą. Ko iš jo tikisi ir ko norėtų kelininkai?
– Norėtųsi, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas, finansavimas būtų įžvalgus, būtų siekiama didesnio ES šalių konkurencingumo palyginti su kitomis pasaulio šalimis. Esame numatę statyti aplinkkelius, diegti saugumo priemones, rekonstruoti magistralinius kelius ir įgyvendinti kitus projektus. Apskaičiavome, kad 2014−2020 metų planavimo laikotarpiu valstybinės reikšmės keliams turėtų būti skirta ne mažiau kaip 6 mlrd. litų ES struktūrinės paramos lėšų. Tai turėtų būti atlikta ne mažinant Sanglaudos fondo paramą, bet skiriant daugiau Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Susisiekimo sistema ir jos tobulinimas vis labiau vertinami, todėl į tai turėtų būti kreipiamas didesnis dėmesys.
Investicijų pritraukimas į Lietuvą labai priklauso nuo šalyje ar konkrečioje vietovėje esančios kelių ir kitų transporto rūšių infrastruktūros.
Populiarus britų profesorius Martinas Christopheris apie verslą, susisiekimą ir logistiką yra pasakęs: ,,Daugiau nebekonkuruojame savo gaminiais – svarbiausia dabar yra mūsų tiekimo grandinė, ji varžosi su konkurentų tiekimo grandine.“
