Šiandien Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos (LGT) surengtas seminaras, skirtas geologinio kartografavimo Lietuvoje 50-mečiui. 

Mūsų šalyje geologinis kartografavimas – tam tikros teritorijos geologinis tyrimas žemės gelmių sandarai bei savybėms nustatyti ir gautos informacijos pateikimas erdviniais vaizdais – buvo pradėtas 1964 metais. Per pusę amžiaus kartografuota 50 proc. Lietuvos teritorijos.

Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, nuo darbų pradžios iki šių dienų pakito kartografavimo apimtys, žemėlapių sudėtis ir paskirtis, o erdvinių žemės gelmių išteklių tyrimas ir naudojimas tampa vis aktualesnis su urbanizacijos, energetikos, išteklių gavybos plėtra. Požeminių ertmių jau reikia infrastruktūros objektams statyti. Miestuose, kur tokiems objektams dažnai trūksta erdvės, žemės gelmių erdvės naudojamos požeminėms automobilių aikštelėms, prekybos plotams ar sandėliams rengti, transporto tuneliams statyti.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir kitus teritorijų planavimo dokumentus, įvairaus detalumo geologinė informacija būtina žemės naudojimo režimui nustatyti, kraštovaizdžio funkciniam stabilumui užtikrinti ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pagrįsti. Tokią informaciją gali suteikti tik erdvinio geologinio kartografavimo dokumentai.

Geologinio kartografavimo naudą visuomenei rodo JAV ir Ispanijoje atlikta šio kartografavimo kaštų ir naudos analizė. Paskaičiuota, kad vienas euras, investuotas į geologinio kartografavimo darbus, suteikia nuo 19 iki 32 eurų naudos. Remiantis minėtąja analize, pasak J. Satkūno, apytikriai galima apskaičiuoti, kad geologinis kartografavimas, kuriam valstybė skiria apie 1 mln. litų per metus, Lietuvos visuomenei kasmet atneša 20-30 mln. litų vertės naudos.

AM inf.