_{Partnerio turinys}

Statant ar renovuojant namą, reikia priimti sprendimą dėl fasadinės dangos, kuriai keliami pagrindiniai reikalavimai: ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos veiksniams ir UV spinduliams, atsparumas mechaniniam poveikiui ir biologinei taršai.

„Fasadas turi atlikti savo funkciją – kuo ilgiau apsaugoti šiltinimo sistemą nuo pažeidimų ir neigiamo aplinkos poveikio bei ilgai išlikti estetiškai nepriekaištingas“, – sako „Caparol“ techninis vadovas Edvardas Labakojis. Abu šiuos kriterijus geriausiai atitinka Vokietijoje gaminamos mineralinės plytelės „Original Meldorfer“. 

„Original Meldorfer“ ir klinkerinės plytelės

„Dažnai dar vadinamos lankstaus klinkerio plytelėmis, „Meldorfer“ sukuria identišką mūro vaizdą. Olandijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje ištisi miesteliai yra renovuoti šiomis plytelėmis, nes reikėjo apšiltinti namus, griežtai išlaikant originalią mūro architektūrą“, – pažymi E. Labakojis. 

„Meldorfer“ plytelės:

• būdamos daug lengvesnės už klinkerį neapkrauna šiltinimo sistemos, nereikalauja sustiprinto armavimo, todėl yra tinkamesnės šiltintiems fasadams;
• jas galima klijuoti ant įprastų mineralinės vatos plokščių, taip pat ant plonųjų fenolio termoizoliacinių plokščių, kur negalima klijuoti sunkaus klinkerio;
• plyteles galima kloti ant mažesnes apkrovas atlaikančių konstrukcijų: karkasinių namų, dujų silikato blokų, net vis dažniau statomų šiaudinių namų; 
• yra gaminamos bet kokio atspalvio, taip pat ir visiškai šviesios ar netgi baltos. „Meldorfer“ plytelės gali būti net iki 74 cm ilgio.

„Dažnai ant klinkerio fasadų atsiranda baltų dėmių – taip prasimuša druskos ir kalkės, ir tai panaikinti tikrai nelengva. „Meldorfer“ plytelėmis padengti fasadai su tokia problema nesusiduria. Ko gero, tai vienintelis vizualinis požymis, padedantis atskirti, ar fasadas yra su klinkerio, ar su „Meldorfer“ plytelėmis“, – atkreipė dėmesį E. Labakojis. 

„Original Meldorfer“ ir vėdinamieji fasadai 

Vertinant fasado ilgaamžiškumą, „Meldorfer“ yra ryškus lyderis: ant mineralinių plytelių neauga dumbliagrybiai ir faktiškai nelimpa oro teršalai. Vėdinamieji fasadai žaliuoja, apsineša dumbliagrybių apnašomis ir purvu, todėl juos reikia periodiškai plauti. 

„Dar praėjusių metų pabaigoje iškilo arši diskusija dėl renovacijoms kai kurių savivaldybių propaguojamų vėdinamųjų fasadų. Pervažiavome per Lietuvą apžiūrėdami prieš 3–5 metus renovuotus namus su tokiais fasadais. Daugybė jų jau dabar yra pažaliavę ir praradę estetinį vaizdą, o kai kur plokštės jau turėjo būti pakeistos. Todėl vienareikšmiškai rekomenduoju rinktis sudėtinę fasadų šiltinimo sistemą (vadinamąjį šlapią fasadą), kuri, be kita ko, yra ir kelis kartus pigesnė nei vėdinamoji sistema“, – pataria E. Labakojis. 

Dar vienas labai svarbus aspektas, į kurį atkreipia dėmesį technologas, yra šiltinimo sistemos storis. Renovuojant namus, langai nėra didinami, vadinasi, kuo storesnė sistema, tuo mažiau saulės šviesos pateks į patalpas. Vėdinamieji fasadai yra gerokai storesni už šlapio fasado sistemas, kur galutinė danga dekoratyvinis tinkas arba apdailos plytelės. „Dažnai renovacija gyventojus nuvilia, nes, grįžę į apšiltintą būstą, jie pasijunta praradę saulę, o sumažėjusias išlaidas šildymui turi pakeisti padidėjusiomis išlaidomis elektros energijai“, – atkreipia dėmesį E. Labakojis. 

Publikacija spausdinta žurnalo „Statyba ir architektūra“ 2025 m. pavasario numeryje.