• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Estijoje – abejonės projekto „Rail Baltica“ nauda

2016 gruodžio 13 d.
„Rail Baltica“
„Lietuvos geležinkelių“ nuotr.

Trims Baltijos šalims tik ką sutarus dėl projekto „Rail Baltica“ konkursų skelbimo tvarkos ir gavus Europos Sąjungos palaiminimą, europinės geležinkelio vėžės projekte – estų akibrokštas. Estijos jūrininkų profesinė sąjunga pateikė siūlymą stabdyti europinės vežės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą, o jam numatytas lėšas skirti laivyninkystės projektams, įskaitant krovininių laivų statybai. Vyriausybės vadovui ir parlamento pirmininkui adresuotame profesinės sąjungos laiške teigiama, jog „Rail Baltica“ projektą vertėtų įšaldyti iki to laiko, kol paaiškės, kiek kainuos būsimo geležinkelio išlaikymas.

„Rail Baltica“ verslo plano kol kas nėra. Kai kurių transporto sektoriaus verslo atstovų vertinimais, pajamoms ir išlaidoms subalansuoti nepakaks nei keleivių, nei krovinių“, teigiama atsiųstame laiške. Taip pat pažymima, jog Europa Sąjunga dar 2011 metais jūrų transporto plėtrą įvardijo prioritetu, tuo tarpu Estija krovininio laivyno neturi.

„Ar tikslinga šimtus milijonų eurų skirti greitaeigiam geležinkeliui tiesti, kurį vėliau teks išlaikyti mokesčių mokėtojams, o ne prioritetinei ir perspektyviai pajamų atžvilgiu jūrų transporto plėtrai?“ – abejoja kreipimosi autoriai.

„Rail Baltica“ projektui, kurio vertė sieks apie 5 mlrd. eurų, ES 2014–2020 metais gali skirti iki 85 proc. lėšų. „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje Europos Komisija pernai jau skyrė 106 mln. eurų, šiemet – dar beveik 191 mln. eurų. „Rail Baltica“ sujungs Helsinkį su Berlynu per Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Be to, geležinkelis gali būti pratęstas iki Venecijos. Geležinkelio tiesimo darbus numatoma pradėti 2018-aisiais ir baigti 2024–2025 metais.

„Rail Baltica“

Tuo tarpu Lietuvoje bent kol kas laikomasi darbų grafikų. „CVP IS“ ir Europos Sąjungos „Tender Electronic Daily“ (TED) viešųjų pirkimų sistemose rugsėjo pabaigoje paskelbti 4 statybos darbų viešųjų pirkimų konkursai rekonstruoti ir modernizuoti esamus geležinkelio ruožus „Kaunas–Palemonas“, „Palemonas–Kauno hidroelektrinė“, „Kauno hidroelektrinė teritorija“ ir „Kauno hidroelektrinė–Rokai“.

Šių metų lapkričio 3 dieną pateiktos dalyvių paraiškos su duomenimis kvalifikacijai vertinti. Iš viso pateiktos 22 paraiškos: „Kaunas–Palemonas“ – 5, „Palemonas–Kauno hidroelektrinė“ – 5, „Kauno hidroelektrinė teritorija“ – 5 ir „Kauno hidroelektrinė–Rokai“ – 7.

Paraiškų vertinimo metu viešųjų pirkimų dalyviai pateikė visą būtiną papildomą informaciją dėl savo kvalifikacijos. Visos paraiškos baigtos vertinti iki 2016 m. gruodžio 13 d. Visi viešųjų pirkimų konkurso dalyviai pripažinti atitinkantys keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir kviečiami pateikti pirminius kainų pasiūlymus deryboms. Pirminių kainos pasiūlymų pateikimas deryboms numatomas 2017 m. sausio mėn.

Europinės vėžės įrengimas ruože Kaunas–Palemonas–Rokai ypatingas tuo, kad rangos darbai bus vykdomi aplinkosaugai jautriame, techniškai sudėtingame, urbanizuotame ruože. Šiame ruože, pagal parengtus techninius projektus, numatyta iš viso nutiesti 16,8 km europinio standarto vėžės geležinkelio ir 2 km sudvejintos europinės bei plačiosios vėžės geležinkelio Kauno tunelyje, rekonstruoti 11 km esamo plačiosios vėžės geležinkelio, įrengti 6 dviejų lygių pervažas, rekonstruoti ar įrengti 19 pralaidų, įrengti 5 km triukšmą slopinančių sienelių, įrengti 2 skirtingo lygio pėsčiųjų perėjas bei atlikti kitus būtinus darbus.

„Ruožas Rokai–Palemonas–Kaunas svarbus tuo, kad jame įvykdžius rangos darbus atsiras trūkstama europinio geležinkelio jungtis, leisianti kaip galima greičiau pratęsti projekto įgyvendinimą iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Be to visiems „Rail Baltica“ projekto partneriams bei krovinių vežėjams atsiras galimybė naudotis Kauno intermodalinio terminalo (Palemone) pajėgumais“, – komentavo „Rail Baltica“ AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas Andrius Montrimas.

Ruožo Kaunas–Palemonas–Rokai–Jiesia rangos darbai ir jų techninė priežiūra bus dalinai finansuojami ES EITP programos lėšomis (85 proc.). Europos Komisija, teigiamai įvertinusi pateiktą paraišką, 2015 metais su Lietuva pasirašė dotacijos susitarimą dėl trūkstamų „Rail Baltica“ jungčių įrengimo bei kitų veiklų finansavimo.

„Lietuvos geležinkelių“ inf.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad