Jau kitą savaitę – vasario 20 d. (ketvirtadienį) Vilniuje vyks mokslo, IT ir statybos inovacijų konferencija „Engineering 4.0“. Kruopščiai jai ruošiamės ir neabejojame, kad šis renginys turės didelę išliekamąją vertę ir prisidės prie sėkmingo Lietuvos statybos sektoriaus vystymosi.
Ši konferencija į vieną vietą suburs projektuotojus, inžinierius, architektus, mokslininkus, studentus, NT vystytojus ir kitus statybų bei informacinių technologijų entuziastus.
Kviečiame iš arčiau susipažinti su konferencijos pranešėjais, kurių iš viso bus devyni. Šiandien pristatome šešis pranešėjus. Visą konferencijos programą ir registracijos formą rasite čia.
Dieter Vermeulen (Belgija)
Automatizuotas projektavimo ir braižymo sistemas kuriančios bendrovės „Autodesk“ techninis pardavimo specialistas.
Pranešimo tema: Journey From Design Automation to Generative Design (šis pranešimas bus anglų kalba).
D.Vermeulen yra JAV programinės įrangos korporacijos „Autodesk“ atstovas Europoje. Visi statybos, inžinerijos ir architektūros sektorių specialistai puikiai žino programinės įrangos rinkinius, tokius kaip AutoCAD, Inventor ar Revit. Be šių įrankių neišsiverčia pažangiausi specialistai. Būtent šiuo metu yra prognozuojamas lūžio taškas statybų sektoriuje ir jau neabejojama, kad jis netrukus prasidės ir skaitmenizacijos procesai atliks svarbiausią vaidmenį, belieka du esminiai klausimai – kada tai įvyks ir kaip?
Daugiau nei keturiolika metų patirtį dirbdamas su „Autodesk“ produktais sukaupęs D. Vermeulen šioje konferencijoje papasakos, kokios šviežiausios tendencijos atkeliauja į statybos sektorių ir įvardins, kodėl verta iš anksto tam pasiruošti.
„Savo darbe žmonėms padedu daugiau sužinoti apie inovacijas inžinerijos pasaulyje ir jiems siūlau aktualiausias sprendimų strategijas. Stengiuosi įkvėpti žmones ir jiems atskleisti brėžinių, atliktų kompiuterinėmis programomis, privalumus. Keliauju po pasaulines konferencijas ir apie tai skaitau pranešimus savo srities profesionalams“, – teigė D.Vermeulen.
Tomas Strazdauskas
Šveicarijos projektavimo bendrovės „CSD Engineers“ konstrukcijų vadovas Lietuvoje ir Belgijoje.
Pranešimo tema: Ko reikia, kad aukščiausios pridėtinės vertės inžinerinis eksportas klestėtų ir ar universitetai padeda to siekti?
Projektavimo srityje dirba 15 metų. Rengęs projektus Lietuvoje, Šveicarijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Baltarusijoje. Tomo darbų aplanke – nuo individualių namų iki išskirtinio sudėtingumo statinių: Lozanos geležinkelio stotis, Paryžiaus metro, CERN plėtra.
Šiuo metu jis vadovauja Šveicarijos projektavimo bendrovės „CSD Engineers“ konstrukcijų padaliniams Lietuvoje ir Belgijoje. VGTU absolventas magistras, kalba prancūzų, vokiečių, anglų kalbomis. Plėtoja idėją „Lietuva – inžinerinio eksporto valstybė“ bei stipriai tiki Lietuvos žmonių potencialu būti lyderiais daugelyje sričių.
Dr. Laura Stasiulienė
KTU Statybos ir architektūros fakulteto studijų prodekanė.
Pranešimo tema: Kaip sukurti mokymosi aplinką ateities statybos inžinieriams?
Lauros tyrimų sritis susijusi su patalpų oro kokybe, šiluminiu komfortu, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemomis bei jų valdymu. Disertacijoje ji ištyrė kompleksinio šildymo sistemų ir oro paskirstymo patalpose derinio poveikį izoterminių teršalų (lakiųjų organinių junginių), išsiskiriančių grindų lygyje, sklaidai.
2018 m. apgynė daktaro disertaciją ir įgijo statybos inžinerijos mokslų daktaro laipsnį. Dirbo(-a) mokslo projektuose „Oro kokybės valdymas mažai energijos naudojančiuose pastatuose (IAQSmart)“ ir „Begarsio ventiliacijos difuzoriaus su UltraKPS technologija kūrimo moksliniai tyrimai ir prototipo kūrimas“.
Kaip lektorė, dėsto ir koordinuoja šiuos modulius: Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, Pastatų inžinerinių sistemų informacinis modeliavimas ir Jungtinis projektas, kuriame studentai iš Architektūros, Statybos inžinerijos ir Pastatų inžinerinių sistemų studijų programų dirba komandose ir projektuoja pastatus taikant OpenBIM koncepciją. Lektorė taip pat vadovauja bakalauro ir magistro baigiamiesiems projektams, dalyvauja tarptautinio studijų projekto „Probleminio mokymosi stiprinimas Pietų Azijos universitetuose (PBL South Asia)“ veiklose kartu su kolegomis iš Suomijos, Nyderlandų, Indijos, Butano ir Nepalo.
Laura yra atsakinga už studijų procesų efektyvumą ir koordinavimą, vykdomų pirmosios ir antrosios studijų pakopų bei neformalaus švietimo programų rengimo, vykdymo ir stebėsenos kontrolę, studijų programų stiprinimą skaitmeninės statybos srityje. Anot jos, studijų programų kokybė – kompleksinis universitetų, verslo ir valstybės uždavinys.
Turi daugiau kaip 5 metų praktinės veiklos patirtį rengiant ir koordinuojant šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų projektus Lietuvoje, Norvegijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kazachstane.
„Statybos inžinieriaus yra kūrėjas. Pasaulis, kuriame gyvename yra sukurtas būtent statybos inžinierių. Visa infrastruktūra – inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, visuomeniniai, prekybos, gyvenamieji ir kiti pastatai yra statybos inžinieriaus darbo vaisius. Tai ir yra šios specialybės žavesys“, – sako L. Stasiulienė.
Leonas Jasevičius
IT inžinerinius sprendimus kuriančios UAB „InfoEra“ technologijų direktorius, specializuojasi BIM procesuose.
Pranešimo tema: Kaip technologijos keičia inžinerijos specialybę? Virtuali ir sutapdinta realybė, 5G ryšys, daiktų internetas, debesų technologijos, bepilotės skraidyklės. Ateities inžinieriaus portretas, rinkos specifika ir prognozės.
Leonas diegia pritaikytus IT inžinerinius sprendimus jau 15 metų. Jis yra prisidėjęs prie daugelio Baltijos šalių projektavimo, statybos inžinierių apmokymo. Dalyvavo vienuose pirmųjų 3D skanavimo, dronų panaudojimo, BIM projektų Lietuvoje. Per šį laikotarpį sukūrė ne vieną sofistikuotą sprendimą skirtingų sričių inžinieriams.
Dabar Leonas, kaip technologijų direktorius yra atsakingas už tvarią inovacijų plėtrą „InfoEra“ įmonėje, vykdo mokslinius tyrimus, projektus pagal ES „Intelektas“ ir „Ikiprekybinių pirkimų“ programas.
Jis taip pat yra VGTU absolventas, magistras. Kalba anglų, rusų, prancūzų kalbomis.
Susipažinęs su daugelio pasaulio šalių patirtimi, Leonas mato, kad Lietuvos inžinieriai yra kūrybingi ir labai imlūs inovatyvioms technologijoms. Anot jo, sekantis žingsnis yra įsisavinti tas technologijas, kurios leis keisti, integruoti procesus, tapti matomais bei išskirtiniais rinkoje.
Rytis Mušauskas
Vienos iš TOP Baltijos regiono konstrukcijų projektavimo įmonės „INHUS Engineering“ direktorius. Statybos inžinierius, BIM ir LEAN entuziastas.
Pranešimo tema: Didėjantys duomenų kiekiai – iššūkis ar galimybė šių dienų inžinieriui?
Rytis baigė Telšių Žemaitės gimnaziją, VGTU statybos inžinerijos bakalauro ir magistro studijas. Konstrukcijų projektavimo srityje dirba jau 12 metų, 8 metus vadovaujamose pozicijose. Turi patirties rengiant projektus Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Pietų Korėjos rinkose. Kalba anglų, vokiečių, rusų, švedų kalbomis.
Įsimintiniausias jo karjeros projektas – Clarion Hotel (Helsinkis, Suomija). „Didžiausias atpildas už įdėtą darbą – kai tavo komanda pasiekia iškeltus tikslus, žmonės tobulėja ir kyla karjeros laiptais“, – teigia R. Muškauskas.
„Technologijos tobulėja milžinišku tempu, kartu informacijos srautai auga geometrine progresija. Gebėjimas apdoroti tokius išaugusius informacijos kiekius tampa tikru iššūkiu – yra didžiulis skirtumas, ką turi žinoti šių dienų inžinierius ir inžinierius prieš 20 metų.
Tačiau pasitelkus IT įrankius, turint tvarkingą duomenų struktūrą, šiuolaikinę projektų vadybą, galima priimti gerokai kokybiškesnius sprendimus ir tokiu būdu įgyti konkurencinį pranašumą. Nepaisant naujausių technologijų taikymo gebėjimų, klasikinės inžinerijos žinios, užsienio kalbų mokėjimas, pažadų laikymasis, gebėjimas planuoti ir valdyti savo laiką, aiškiai komunikuoti yra privaloma aukščiausio lygio inžinieriui“, – teigia Rytis.
Marius Jablonskis
Vienos didžiausių Norvegijos architektūros, inžinerijos ir dizaino konsultacijų bendrovės „Norconsult AS“ technologijų vadovas.
Pranešimo tema: Statybos skaitmenizavimas
Beveik dešimt metų Norvegijoje dirbantis Marius Jablonskis pamena laikus, kai statybos projektų brėžiniai dažniausiai buvo piešiami ranka, o į brėžinius, paruoštus kompiuterinėmis programomis, dar buvo žiūrima su šypsena.
„Anksčiau žmonės dirbavo ir braižydavo ant lentų, apsirengę baltais kostiumais – kaip gydytojai. Tai buvo tikras menas ir visa tai vyko prieš kokius 100 metų. Panašiai dirbo ir mano tėvai, kurie buvo inžinieriai. Su laiku nuo pieštukų ir tušo perėjome prie CAD programų ir pagrindiniai darbo principai nepakito.
Ką darėme, darome ir dabar, tik su kompiuteriu. Daug metų atgal, man pačiam teko braižyti ranka. Atsiradus pirmosioms tam skirtoms kompiuterinėms programoms, iš karto buvo skeptikų, kurie sakydavo, jog negaliu su kompiuterinėmis programomis greičiau braižyti negu jie ranka. Jie sakė, kad tai per daug laiko atimantis procesas – esą man reikia išsirinkti linijų stilių, storį, tris kartus paspausti ir tik tuomet gausiu liniją. Tačiau mes tai padarėme ir perėjome“, – tvirtina M. Jablonskis.
Data: Vasario 20 d. (ketvirtadienis)
Laikas: 9.30–18.30 val.
Vieta: „Radisson Blu Hotel Lietuva“ (Konstitucijos pr. 20, Vilnius)
Dalyvio mokestis: 60 eur.
✅ Užkandžiai prieš ir po konferencijos, gėrimai bei pietūs (įskaičiuota į kainą).
✅ Konferencijos dalyviai po kiekvieno pranešimo galės užduoti klausimus pranešėjams.
✅ Po konferencijos el. paštu dalyviams bus siunčiami visi pranešimai.
Organizatorius:
| Iniciatyvą remia:
|
