Tačiau dr. Č. Ignatavičius yra pastebėjęs, kad tokiu būdu atnaujinus cokolį pirmųjų defektų dažnai atsiranda neilgai trukus. Pasak mokslininko, ant uždaros nuogrindos kaupiasi drėgmė ir įvairūs teršalai. Lietus ir grunte esanti drėgmė su teršalais gali prasiskverbti į cokolį bei žemėje esančią šiltinimo sistemą. Iš šiltinimo sistemos į išorę besiskverbianti drėgmė gadina tinkuotų cokolių apdailą. Prie tinkuojamų cokolių įrengus atviras vėdinamąsias ir drenuojamąsias nuogrindas, net ir po dešimties metų jokių defektų nepastebėta, teigė dr. Č. Ignatavičius.
Dešimtmetį statybos technine priežiūra užsiimantis inžinierius V. Rimkus irgi pritarė vėdinamųjų ir drenuojamųjų nuogrindų įrengimui, tačiau kartu pripažino, kad praktikoje jas įdiegti gana sudėtinga dėl biurokratinių barjerų.
„Dažniausiai investiciniame projekte ir projektinėje statytojo užduotyje yra numatoma atkurti buvusią iki modernizavimo dangą, pavyzdžiui, plytelių nuogrindą, o alternatyvaus sprendinio panaudoti neleidžiama. Sprendinių keitimo procedūra projektinėje dokumentacijoje yra gana komplikuota, ilgai trunka, todėl dažniausiai statytojas ir pasirenka pradinius investicinio projekto sprendinius“, – sakė inžinierius iš Klaipėdos.
E. Butkus įsitikinęs, kad bendromis pastangomis pavyks ir valstybės, ir privačiojo sektoriaus užsakovus įtikinti, kad vėdinamosios ir drenuojamosios nuogrindos visiems yra naudingesnės. Pasak jo, prieš pradedant vykdyti visuomeninių pastatų modernizavimo programą, Polistireninio putplasčio asociacija ir LSIS sieks šią žinią perduoti Energetikos ministerijai ir savivaldybėms. Jos ir valdys šį procesą.
Visuomeninių pastatų modernizavimui svarbios beveik visos rekomendacijos, kurias parengė statybos inžinierių apskritojo stalo iniciatoriai. Ar prie tokio pastato kabanti valstybės vėliava atrodys nepriekaištingai ir po kelerių metų, ar ant fasado prie vėliavos laikiklio bus matyti tamsių dryžių? Ar kartą sutvarkius plokščiąjį stogą ir prie parapeto įrengus apsauginę tvorelę visa tai bus galima ilgam pamiršti, ar teks prie to vis grįžti? Ar pavyks pasiekti, kad ant langų nesusidarytų drėgmės kondensato?
Panašių klausimų gali kilti ir daugiau. Aišku ir tai, kad ne į visus dabar jau turime atsakymų, todėl ir toliau statybų inžinieriams reikia sėsti prie apskritojo stalo, diskutuoti ir keistis
turima patirtimi.
Statybos inžinierių apskritojo stalo diskusija „Pastatų šiltinimo sprendiniai reglamentuose, projektuose ir praktikoje“ (VGTU, 2015 05 21)
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
1. PAMATŲ, RŪSIO SIENŲ IR COKOLIŲ ŠILTINIMAS
1.1. Prie tinkuojamų rūsio sienų ir jų cokolių (šiltinamų bei neapšiltintų) rengti vėdinamąsias ir drenuojamąsias nuogrindas.
1.2. Jei nuogrindos uždaros, cokoliui šiltinti naudoti ventiliuojamąją fasadų šiltinimo sistemą.
1.3. Pastato be rūsio cokolį šiltinti ≥ 600 mm žemiau, negu yra pirmo aukšto grindų šilumos izoliacija.
1.4. Grunte dedamą gumbuotą membraną kloti gumbais į polistireninį putplastį.
1.5. Gumbuotos membranos viršutinę dalį būtina dengti 100 mm pločio apsauginiu profiliu arba skardos lankstiniu. Profilio arba skardos lankstinio viršutinę dalį dengti armuotu tinku.
1.6. Reglamento STR 2.01.10:2007 priedų 5.11, 5.12,
5.13, 5.14 pav. sprendiniais vadovautis netikslinga.
