Ryšys tarp būsto sandorių ir dirbančių gyventojų statistikos – akivaizdus, teigia „Inreal“ analitikai. Specialistai prognozuoja, kad 2016 metais, augant darbuotojų skaičiui, turėtų padidėti ir būsto pirkimo–pardavimo sandorių skaičius.
Aktyvėjant NT rinkai, didėja ir būsto kainos, tad, išliekant pastarosioms tendencijoms, bendras būsto kainų lygis Lietuvoje 2016 metais turėtų kilti: butų segmente 5–6 proc., individualių namų segmente kainos turėtų išlikti stabilios dėl aktyvaus šio segmento pasiūlos augimo.
Penkerius metus iš eilės augę butų pirkimo–pardavimo sandoriai 2015 metais sumenko – visoje Lietuvoje fiksuotas bendras, beveik 8 proc., pirkimo–pardavimo sandorių mažėjimas.
Butų pirkimo–pardavimo sandoriams kone pasiekus praėjusio pakilimo rodiklius, vis sunkiau tikėtis tolesnio rinkos aktyvumo augimo, tačiau, pasak „Inreal“ analitikų, tai nėra argumentas, kuriuo būtu galima objektyviai pagrįsti ateities prognozes.
„Skaičiuojame, kad 100 naujai sukurtų darbo vietų Lietuvoje, vidutiniškai 10–12 vnt. išaugina butų sandorių skaičių bei 3–4 vnt. išaugina individualių namų pirkimo–pardavimo sandorių skaičių“, – teigia „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.
Vilniuje vien per 2015 metus dirbančių gyventojų skaičius išaugo maždaug 6000, ir beveik 1 proc. lenkia prieškrizinį lygį. Vykstanti įmonių, tiek vietinių, tiek užsienio kapitalo, plėtra, naujų darbo vietų kūrimas sostinėje leidžia prognozuoti bent 2000–3000 augsiantį dirbančių gyventojų skaičių 2016 metais. 100 naujai sukurtų darbo vietų Vilniaus mieste vidutiniškai 20–25 vnt. išaugina butų sandorių skaičių ir 3–4 vnt. – individualių namų pirkimo–pardavimo sandorių skaičių. Tokia tendencija leidžia prognozuoti, kad 2016 metais bent 5–7 proc. turėtų didėti butų bei 10–12 proc. individualių namų sandorių skaičius Vilniaus mieste.
Auganti paklausa jau ir taip aktyvioje sostinės rinkoje darys spaudimą kainoms, tad realu 2016 metais tikėtis bendro 8–10 proc. butų kainų kilimo. Individualių namų segmente dėl gausios pasiūlos kainos greičiausiai išliks stabilios arba didės nežymiai.
Dirbančių gyventojų statistika Kauno mieste nėra palanki, tad greičiausiai rinkos aktyvumas 2016 metais bus mažesnis nei 2015-aisiais. „Inreal“ skaičiuoja, kad 100 naujai sukurtų darbo vietų Kaune, vidutiniškai 30–35 vnt. išaugina butų sandorių skaičių bei 3–4 vnt. išaugina individualių namų pirkimo–pardavimo sandorių skaičių. Analogiškas pokytis turėtų būti fiksuojamas ir mažėjant darbuotojų skaičiui. Vis dėlto, Kauno mieste yra nemažai perspektyvų dirbančių gyventojų statistikai gerėti, kadangi vis daugiau užsienio įmonių svarsto plėtrą vykdyti nebe Vilniuje, kur darbo jėga ir veiklos kaštai brangesni, o Kaune. Tokia tendencija iš esmės pagerintų Kauno būsto rinkos situaciją bei perspektyvas.
Klaipėdoje pastebima gana stipri būsto pirkimo–pardavimo sandorių bei dirbančių gyventojų skaičiaus priklausomybė. Deja, Klaipėdos mieste 2015 metais dirbančių gyventojų skaičius mažėjo. Atitinkamai stebimas ir mažesnis būsto rinkos aktyvumas. Kita vertus, dirbančių gyventojų skaičius siekia prieškrizinį lygį, o būsto aktyvumas maždaug 30 proc. prastesnis lyginant su 2007 metais. Todėl galima daryti prielaidą, kad Klaipėdos mieste būsto rinka dar nėra išnaudojusi viso savo potencialo, ir rinkos aktyvumas turėtų didėti. „Inreal“ skaičiuoja, kad 100 naujai sukurtų darbo vietų Klaipėdoje, vidutiniškai 25–30 vnt. išaugina butų sandorių skaičių bei 1–2 vnt. išaugina individualių namų pirkimo–pardavimo sandorių skaičių. Galima prognozuoti, kad Klaipėdos mieste 2016 metais būsto rinka turėtų būti aktyvesnė: butų segmente apie 10 proc., individualių namų segmentas greičiausiai išliks stabilus.
