Deginta mediena, nepaliekanti abejingų

Aušra Nyman 2022 sausio 14 d.
deginta mediena uab degmedaTik SA
Architektai: Tomas Šuminas, Lukas Tuleikis. Andriaus Elsbergo nuotr.

Kas yra laiko patikrinta, išlieka vertybėmis šimtus metų, net ir pučiant stipriems permainų vėjams. Kai gelžbetonio erą vėl keičia statybos iš medžio, nenuostabu, kad iš Japonijos kilęs degintos medienos paruošimo būdas yakiita (yakisugi) atgimsta iš naujo ir populiarėja kaip moderni technologija.

Medienos apdorojimas ugnimi – natūraliausias medienos paruošimo būdas, teikiantis ir apsauginę, ir estetinę funkciją. Todėl šimtmečius tobulinta archajiška technologija prigyja ir mūsų kraštuose, ieškančių nestandartinių sprendimų ir neabejingų natūraliai medžio tekstūrai žmonių aplinkoje.

„Norisi ne tik pirminės, tiesioginės funkcijos, bet kad architektūra būtų užpildyta ir emocijomis“, – pasirinkimą apibūdina architektas Tomas Šuminas.

Projektuojamo namo fasadams jis kartu su kolega Luku Tuleikiu ieškojo nestandartinio medžio apdailos būdo, kol rado „Degmeda“ siūlomas degintos medienos dailylentes. Jos visiškai atitiko architektų lūkesčius.

„Kai su mumis susisiekė klientas būtent dėl šio pastato apdailos sprendimų, pagalvojome, kad vienas iš būdų galėtų būti deginta mediena, tačiau apie ją iš tiesų dar nėra pakankamai daug informacijos“, – sako architektas Lukas Tuleikis.

VIDEO:

Darnoje su aplinka

„Vertinu natūralias, aplinkai draugiškas medžiagas, todėl stengiuosi formuoti medžiui draugiškos architektūros kryptį, kur medis vyrauja ne tik kaip namo „oda“. Dėl šių priežasčių palankiame kontekste deginta mediena man visada yra vienas iš galimų pasirinkimų“, – tvirtina T. Šuminas.

„Gyvenamųjų namų kvartale „Mariai“ juntamas gamtos artumas, čia esantiems pastatams būdingi tamsūs atspalviai. Siekiant architektūrinio vientisumo be kitų naudotų priemonių pasirinkome jo tūrį „aprengti“ būtent juodai.

Degintos medienos technologija labai sena, o Lietuvoje tapo dažniau eksploatuojama prieš penkmetį. Jeigu prieš kelis metus teko įrodinėti degintos medienos atsparumą aplinkos poveikiui remiantis teorinėmis žiniomis, šiandien, nuvykus prie realizuoto fasado galima matyti, kad aplinkos poveikis kol kas beveik nepastebimas. Deginta mediena turi atrasti savo vartotoją. Nesinorėtų, kad ji taptų mados diktuojamu produktu, nes tai sumenkintų jos vertę“, – sako architektas.

Apsauga nuo išorinių veiksnių

Viena iš deginto medžio savybių, ne mažiau svarbi bei lėmusi architektų pasirinkimą – šis apdorojimo būdas prailgina medienos tarnavimo laiką iki šimtmečio, todėl sprendimas ne tik estetiškai patrauklus, bet ir itin ilgaamžiškas bei tvarus.

Apdirbant medieną šia technika atveriama unikali medienos tekstūra/struktūra bei suteikiama apsauga nuo išorinių veiksnių (puvimo, vabzdžių, pelėsio). Įprastai medienos deginimo technika taikoma apdorojant spygliuočių (maumedžio, pušies, eglės, kedro, kipariso) medieną.

Medienos apdorojimas šia technika yra sąlyginai paprastas procesas. Jo metu:

  • Mediena apdeginama;
  • Dailylentės šukuojamos;
  • Lentos padengiamos tam skirta alyva.

Nors ši technika skaičiuoja tūkstantmečius, tačiau kaip ir visa, kas laiko patikrinta, yra puikiai pritaikoma ir šių dienų eksterjere bei interjere. Ugnimi apdorotos medienos panaudojimas labai platus – nuo individualių, iki visuomeninių pastatų.

Deginta mediena puikiai tinka fasadui, tvorai ar terasai. Specialia technologija apdorota mediena suteikia pastatui, jo elementams bei interjerui ilgaamžės estetikos, unikalaus išskirtinumo ir išbaigtumo jausmą bei nepalieka abejingų.

„Visuomet patikime neeiliniais klientų lūkesčiais“

„Specializuojamės degintos medienos paruošimo srityje, esame puikiai įvaldę tradicinę medienos deginimo technologiją tam, kad padėtume kurti unikalumą, išskirtinumą. Visuomet patikime neeiliniais klientų lūkesčiais, stengiamės padėti įgyvendinti jų vizijas“, – sako įmonės „Degmeda“ komercijos direktorius Edvinas Balčiūnas.

„Konsultuojame klientus, norinčius išskirtinių sprendimų savo aplinkoje. Šia technologija galime apdoroti ir klientų turimą medieną. Jei stinga idėjų, tačiau jaučiate, kad norite degintos medienos elementų savo namuose – nuoširdžiai patarsime ir padėsime surasti geriausią sprendimą“, – patikina specialistas.

deginta mediena uab degmeda
Architektai: Tomas Šuminas, Lukas Tuleikis. Andriaus Elsbergo nuotr.

Vienas svarbiausių tikslų – saugumas

Medinių paviršių atsparumas ugniai ir kaitrai – itin svarbus tinkamo medienos paruošimo kriterijus, kuriam teikiama ypatinga reikšmė visuomeninės paskirties pastatų (butų kompleksų, mokyklų, ligoninių, oro uostų) statybose. Apsaugos nuo ugnies sprendimai nuolat tobulinami, siekiant suteikti mediniams paviršiams ir pastatams ilgalaikę apsaugą.

Mediniai paviršiai gali būti papildomai apdorojami antipirenu. Įmonė „Degmeda“ savo gaminiams siūlo ULTRA antipireno padengimo paslaugą, kuris yra pirmasis vandens pagrindo, netoksiškas antipirenas, garantuojantis aukščiausią medinių paviršių atsparumo ugniai lygį, ilgalaikę medinių paviršių apsaugą nuo ultravioletinių spindulių, ekstremalių oro sąlygų, grybelio ir pelėsio poveikio, nekeldamas pavojaus žmonėms ir supančiai aplinkai.

Tai ypač svarbu visuomeniniams pastatams, siekiantiems tvarumo sertifikatų, nes šis antipirenas atitinka BREEAM, LEED ir M1 sertifikavimo reikalavimus.

deginta mediena uab degmeda guste kancaite
Architektė: Gustė Kančaitė. Luko Mykolaičio nuotr.
dark logo transparent

www.degmeda.eu

pastatas

Nepraleisk tokių naujienų. Architektūros, interjero ir paveldo naujienlaiškis – į tavo paštą!

 

handshake REMIAMAS TURINYS

Komentarai

archicad