• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Daniška architektūra: augalų užpildyti blokai daugiabutį prikėlė naujam gyvenimui

Agnė Tamašauskaitė 2021 lapkričio 4 d.
Danija, Frederiksbergas, Ørsteds Haver, Tegnestuen Lokal‎‎
Henneby Nielse nuotr.

Siekiant tvarios ateities neužtenka to, kad šiandien naujus pastatus kuriame pagal tvaraus dizaino principus. Architektai daug ir garsiai kalba apie nemažiau svarbius perspektyvius metodus, kaip renovuoti ir pritaikyti esamus pastatus ateities poreikiams, kad ne tik pailgintume jų tarnavimo laiką, bet ir lankytojų patirtį juose.

Siekiant tvarios ateities neužtenka to, kad šiandien naujus pastatus kuriame pagal tvaraus dizaino principus. Architektai daug ir garsiai kalba apie nemažiau svarbius perspektyvius metodus, kaip renovuoti ir pritaikyti esamus pastatus ateities poreikiams, kad ne tik pailgintume jų tarnavimo laiką, bet ir lankytojų patirtį juose. Danų architektų „Tegnestuen Lokal“ pristatytas „Ørsteds Haver“ yra puikis pavyzdys projekto, perkėlusio tipinę fasado renovaciją į visiškai naują lygmenį ir taip užtikrinusio smarkiai kritikuojamo pastato pokyčius aplinkos, gyventojų ir supančios miesto erdvės labui.

Pagrindinė „Ørsteds Haver“ projekto idėja – pademonstruoti holistinį požiūrį į renovaciją ir sukurti socialinį, gyvybingą ir ekologišką postūmį tipiškam betoniniam daugiabučiui. Pasak „Tegnestuen Lokal“ architektų, renovacijos darbai, kurie atliekami visoje šalyje, dažnai yra vienpusiškai orientuojami į energetiką. „Østeds Haver“ iš įprastos fasado renovacijos išaugo iki drastiško pastato bendros, pusiau privačios ir privačios gyvenamosios erdvės persvarstymo ir radikalių pokyčių.

Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje pastatytas šešių aukštų betono blokų daugiabutis Frederiksberge turėjo tipišką to laikmečio danišką fasadą su atvirais balkonų takais. „Tegnestuen Lokal“ komandos suprojektuotas atnaujinimas suteikia fasadui daugiau trimačių formų, pakeičia ilgą tiesinę betono blokų seriją įstiklintais ir augalų užpildytais tūriais.

Architektūrinis kontrastas

Šiandien pastatų energetinį efektyvumą gerinanti renovacija vertinama daugybės Danijos statybų pramonės dalyvių, kadangi ji teigiamai prisideda prie Kopenhagos ir Danijos tikslų dėl CO2 emisijų ir energijos vartojimo ateityje. Tokia renovacija yra efektyvi ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriu, tačiau žvelgiant iš estetinės pusės, architektūriniai atnaujinamai neužima kritinės pozicijos. Dažnai architektūra tiesiog atkartojama, neatsižvelgiant į pirminio projekto kokybę ir galimus patobulinimus. „Ørsteds Haver“ renovacijos projektas įgyvendintas pastate, kuris anksčiau buvo apibūdintas kaip turintis bjauriausią Frederiksbergo rajono fasadą.

Šis pastato fasadas buvo reliktas iš (trumpalaikio) laikotarpio, kai Danijos architektų dėmesys buvo perkeltas nuo daugelį metų jam būdingų humanistinių idealų į gamybos, surinkimo ir ekonomiškumo optimizavimą. Buvo aišku, kad pastatas neatitinka aukštų architektūros standartų, būdingų šiandieninei Danijos architektūrai, todėl jį reikėjo atnaujinti ne tik energetiniais aspektais, bet ir architektūriniu dizainu.

„Mūsų įgyvendintas projektas naujam gyvenimui priekėlė apgriuvusį pastatą, kuris dažnai buvo vadinamas bjauriausiu savo kaimynystėje“, – sako Christopheris Ketilas Dehnas Carlsenas, „Tegnestuen Lokal“ įkūrėjas. „Pastatas buvo aptakus ir nepatogus bendruomenės susibūrimams, todėl mūsų tikslas buvo sukurti naują socialinę erdvę, kuri sustiprintų socialinę darną pastate“, – aiškino jis.

Nauja socialinė erdvė

45 nauji augalais dengti pusiau privatūs balkonai tapo bjauriausio Frederiksbergo fasado demokratizavimo įrankiu, o naujos privačios zonos leido užmegsti naujas draugystes už butų ribų. Šie nauji fasado elementai ne tik daro pastatą patrauklesnį, bet ir suteikia gyventojams lauko erdvę, kurioje jie gali sėdėti ir stebėti žemiau esančią gatvę arba kalbėtis su kaimynais. Jie taip pat sukuria erdvę augalų auginimui, todėl architektai projektui suteikė „Ørsted sodų“ pavadinimą.

Monolitinė ir monotoniška užtvara tarp namo gyventojų ir gatvės naudotojų buvo suardyta, o butų savininkams, kaip ir daugumai Kopenhagos gyventojų, buvo suteikta namų erdvė nuo fasado iki fasado. Projektuojant išlaikomi pirminiai pastato praėjimai, stiklo blokeliai tiesiog išplečia erdvę į išorę. Šie blokai leidžia suprasti, kuri erdvė priklauso kokiai gyvenamajai vietai. Tuo pat metu erdvės yra atviros, kad paskatintų kaimynų bendravimą.

„Naujasis fasadas apsaugo butus nuo intensyvaus eismo triukšmo ir pakeitė gyventojų kasdienybę“, – įsitikinęs Christopheris Ketilas Dehnas Carlsenas. „Vaikai klajoja naujoje erdvėje, kurdami gyvą miesto erdvę pastato šone, o ne niūrų praėjimo kelią, kuris ten buvo anksčiau“.

Sodinimo plotai integruoti į architektūrą

Naujų fasado blokų konstrukciją įrėmina plieno elementai, o užpildo stiklo plokštės, kurias galima atidaryti arba uždaryti, todėl erdvę galima naudoti skirtingu metų laiku. Jaukumą kuria panaudotos medžio detalės – medinės žaliuzės, uždengiančios kai kuriuos stiklus.

Tikrą danišką dizainą įpasmina gyventojams suteikiama laisvė auginti savo mini sodus. Kiekvieno bloko stogas pritaikytas augalų auginimui. Kai kuriose sodinimo vietose auga vijokliniai augalai, kurie driekiasi ant medinių žaliuzių ir kuria gyvo fasado įspūdį.

Danija, Frederiksbergas, Ørsteds Haver, Tegnestuen Lokal‎‎

„Tegnestuen Lokal“ architektai neabejoja, kad šį renovacijos metodą būtų galima atkartoti daugelyje kitų to paties stiliaus septintojo dešimtmečio būstų.

„Yra daug pastatų, kuriuose yra atviri praėjimo koridoriai, tačiau dažniausiai renovuojant neatsižvelgiama į antisocialų originalios architektūros pobūdį“, – sako jis ir prideda, – „Su „Ørsted Haver“ pasiūlėme radikalią transformaciją, kurios galutinis rezultatas, žinoma, pareikalavo didesnių investicijų, bet išaugusi pastato vertė ir pagerėjęs socialinis gyvenimas jas gerokai pranoko“.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad