Blog

D.Gedvilas: negalime kartoti paskutinės krizės klaidų, kai visa atsakomybė nugulė tik ant verslo pečių

Freepik.com nuotr.

Įpusėjus antrajai karantino savaitei, paaiškėjo, jog jis bus pratęstas dar dvejoms savaitėms. Taigi, jau yra aišku, jog ekonominė situacija statybos sektoriuje tik aštrės. Ekonominė krizė į šį sektorių ateina su uždelstu veikimu ir statybos bendrovės darbo gali neturėti nuo dviejų iki šešių mėnesių, sako Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas. Pokalbio su portalo SA.lt redaktoriumi metu, jis siūlo, kaip nekartoti praėjusios krizės metu padarytų klaidų.

–‎‎ Kokias 2008 m. prasidėjusios krizės pamokas šiuo metu verta prisiminti tam, kad statybos sektorius šiuo sudėtingu metu išlaikytų sveiką nuovoką?

–‎‎ Per kiekvieną krizę daugiausiai netekusių darbo asmenų buvo būtent statybų sektoriuje: pavyzdžiui, 2008-2010 m. (krizės ir pokriziniu laikotarpiu) dėl ekonominės krizės poveikio statybos sektoriuje darbo neteko daugiau kaip 40 proc. užimtųjų. Bendrovės, kurios paskutinės krizės metu sustabdė veiklą ir buvo registruojamos kaip likviduojamos, taip pat didžiąja dalimi buvo statybos bendrovės.

Deja, bet manome, kad apie 30 proc. statybos rinkos dalyvių iškris iš statybų rinkos, o nelegalus darbas statybų sektoriuje tik dar labiau didės. Prognozuojame, kad teismus užgrius bylų lavina dėl statybos problematikos. Norime išlikti optimistais, bet šiuo metu matome besiformuojančią ekonominę krizę ir tas pačias valdžios institucijų klaidas kaip ir per ankstesnes krizes, kurias Lietuva jau išgyveno.

Vyriausybę raginame padėti įmonėms, siekiant subalansuoti pinigų srautus. Tai reiškia, kad turime netaikyti apribojimų bei lėšų nurašymo ne ginčo tvarka iš įmonių sąskaitų bankuose, jeigu įmonės nesumoka mokesčių dėl objektyvių aplinkybių. Būtina atleisti įmones nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių už einamuosius metus, pakeisti pelno mokesčio tvarką taip, kad mokestis galėtų būti mokamas pasibaigus mokestiniams metams.

Komerciniams bankams sustabdžius finansavimą, valstybės vaidmuo siekiant užtikrinti NT projektų finansavimą ir apskritai piniginių srautų statybos sektoriuje stabilumą – ypatingai svarbus. Siūlome valstybei įkurti specialų verslo kreditavimo fondą, tačiau paskolų iš šio fondo išdavimą pavesti vienam ar keliems komerciniams bankams, atrinktiems konkurso būdu.

LSA reikalingų veiksmų plane taip pat nurodome, kad būtina valstybės pagalba verslui, susijusi su darbo santykiais. Pavyzdžiui, suteikti įmonėms mokestines paskolas ir paskolas darbo užmokesčiui prastovų metu, iš Sodros lėšų apmokėti darbuotojams nedarbo išmokas už visą nedarbingumo laikotarpį bei suteikti paramą įmonėms, kurių darbuotojai buvo komandiruoti į užsienį ir dėl karantino negali sugrįžti.

Šiandien statybų sektorius vis dar stengiasi neprarasti optimizmo, tačiau ruošiasi blogiausiam scenarijui.D. Gedvilas

Taip pat siūlome, kad būtų patikslintas LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymas ir skolos valstybei būtų toje pačioje eilė kaip ir visų likusiųjų kreditorių skolos. Krizinėje situacijoje kiekvieno kreditoriaus finansai, siekiant išsaugoti darbo vietas, yra tokie pat reikšmingi, kaip ir valstybės finansai, iš kurių finansuojamas pvz. užimtumo palaikymas.

Norėčiau pabrėžti, kad dabar ypatingai svarbu peržiūrėti galimybes padidinti darbo santykių lankstumą, panaikinti perteklinius biurokratinius reikalavimus. Karantinui užsitęsus, be adekvačios valstybės finansinės paramos ir palengvintų darbo santykių, daugeliui įmonių tiesiog tektų stabdyti veiklą. Taigi, negalime kartoti paskutinės krizės klaidų, kai visa atsakomybė nugulė tik ant verslo pečių.

–‎‎ Įvardinkite, kokius neigiamus procesus įžvelgiate karantino laikotarpiu iš tiekėjų ar statytojų pusės.

–‎‎ Šiandien statybų sektorius vis dar stengiasi neprarasti optimizmo, tačiau ruošiasi blogiausiam scenarijui. LSA atlikta statybos įmonių apklausa parodė, kad šalyje veikiančios bendrovės nuo karantino paskelbimo pradžios susiduria su iššūkiais tiekimo grandinėje, jaučia grėsmę dėl pasirašytų statybos sutarčių įgyvendinimo. Pavyzdžiui, jau dabar skundžiamasi dėl stipriai vėluojančių statybinių medžiagų ir technikos atkeliavimo iš Lenkijos, Italijos ar Ukrainos, o dalis projektų plėtotojų, su kuriais statybų bendrovės jau yra pasirašiusios sutartis, nieko nelaukusios darbų pradžią perkelia net 2-3 mėn. į priekį.

Be to, jaučiamas ir darbo jėgos mažėjimas – dalis darbo jėgos, atvykusios iš Ukrainos ar Baltarusijos, jau grįžo į savo gimtąsias šalis. Matome, kad po truputį stoja arba lėtėja visų statybos įmonių veikla.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad į statybos sektorių krizė ateina su uždelstu veikimu. Kodėl? Statybininkai apmokėjimą gauna tik mėnesio pabaigoje arba dar vėliau. Ir tik negavus šio apmokėjimo, visa tiekimo grandinė (subrangovai, tiekėjai, darbuotojai ir kt.) pajunta tikrą krizės poveikį. Taigi, balandį laukiame neišvengiamai atriedančios bendrovių tarpusavio atsiskaitymo krizės. Statybos sektoriuje dirba daugiau nei 100 tūkst. šalies dirbančiųjų, todėl privalome imtis konkrečių ir efektyvių priemonių, siekiant apsaugoti įmones nuo bankrotų ir išsaugoti žmonių darbo vietas.

–‎‎ Kaip vertinate Vyriausybės veiksmus, siekiant sunkiu metu padėti statybos sektoriui?

– Valstybės vaidmuo dabar ypatingai svarbus ne tik suvaldant viruso grėsmę, bet ir siekiant išsaugoti verslą bei žmonių darbo vietas. Valdžia turi reaguoti greitai ir ryžtingai, imtis plačių ir efektyvių verslo palaikymo priemonių. Patvirtintos finansinės injekcijos verslo gyvybės palaikymui ir darbo vietų išsaugojimui padės tik trumpuoju laikotarpiu, o ilgiau – verslas neatlaikys. Taigi, kas mūsų ekonomikos laukia toliau?

Pandemijos situacijai nesikeičiant arba tik blogėjant, medžiagų ir technikos tiekimas gali labai stipriai strigti arba visiškai sustoti, o tuomet – statybos gali būti paralyžiuotos. Pavyzdžiui, plieno Lietuvoje nėra, jis yra įvežamas iš Lenkijos, Ukrainos, tad jei šis tiekimas sustoja, tai automatiškai visos statybos pradeda strigti. Jau šiandien turime problemų ir dėl elektros prekių įvežimo: girdime, kad statybininkai negali priduoti statinių, kadangi trūksta šviestuvų, kabelių, elektronikos, automatikos statinių. Vietinių žaliavų statybininkai turi, bet visas kitas medžiagas ir komponentus įsiveža.

Taip pat dalis projektų plėtotojų, su kuriais statybų bendrovės jau yra pasirašiusios sutartis, darbų pradžią atideda net 2–6 mėn. Tai reiškia, kad šiam laikotarpiui statybos bendrovės bus be darbo.

Be to, jaučiamas ir darbo jėgos mažėjimas – dalis darbo jėgos, atvykusios iš Ukrainos ar Baltarusijos, jau grįžo į savo gimtąsias šalis, o tai irgi turės poveikį, atsižvelgiant į tai, kad statybose darbuotojų paklausa praėjusiais metais buvo net penkis kartus didesnė nei pasiūla.

Tačiau lemiamu veiksniu taps sutrikę tarpusavio atsiskaitymai už paslaugas ar prekes. Tai visų krizių bendras bruožas. Todėl siūlome pakeisti garantinių prievolių užtikrinimo reguliavimą taip, kad rangovas turėtų teisę reikalauti pakeisti mokėjimo atidėjimą į kitą užtikrinimo priemonę – draudimo bendrovės išduotą laidavimo draudimą ar kredito įstaigos garantiją, taikant šį reguliavimą ne tik į ateitį, bet ir sutartyse, kurios buvo sudarytos anksčiau. Norime atkreipti dėmesį, kad mokėjimo atidėjimas, kaip garantinių prievolių užtikrinimo priemonė, net ir stabilios ekonomikos laikotarpiu rangovams yra problemiškas, kadangi nuo didelių sąmatinių sumų susidaro pakankamai dideli mokėjimų sulaikymai (ypač kai rangovas turi ne vieną objektą).

Karantino ir faktiškai jau prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės laikotarpiu verslui gyvybiškai svarbu stabilizuoti finansinius srautus. Todėl mokėjimo atidėjimas yra pati blogiausia ir didžiausią grėsmę rangovams kelianti užtikrinimo priemonė, kadangi sumažina apyvartines lėšas. Šiuo metu ES projektus administruojančios organizacijos yra sulaikiusios didžiules sumas, kurias realiai gavo iš ES. Jeigu šiomis lėšomis rangovai galėtų naudotis, tai būtų didžiulė paspirtis statybos verslui, o kartu ir visai ekonomikai, kadangi statybos sektorius yra tampriai susijęs su kitomis ūkio šakomis. Būtent čia ir turi būti nukreiptas pagrindinis valdžios institucijų dėmesys. Kaip jau sakiau anksčiau, negalime kartoti paskutinės krizės klaidų, kai visa atsakomybė nugulė tik ant verslo pečių.

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.