Pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojai būstui vidutiniškai skolinosi 41,2 tūkst. eurų 22 metams ir kas mėnesį paskolai grąžinti vidutiniškai skyrė apie 180 eurų, rodo SEB banko statistika. Dažniausiai būstui skolinosi 26–35 metų amžiaus gyventojai – jie sudarė daugiau negu pusę visų besiskolinančiųjų būstui.

„Būsto paskolų rinkoje, kaip ir anksčiau, dominuoja didmiesčių pirkėjai. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pernai pirmąjį ketvirtį buvo suteikta beveik 83 proc. visų paskolų būstui, vien Vilniuje – 54 procentai. Palyginti su kauniečiais ar klaipėdiečiais, vilniečiai perka naujesnį būstą – trečdalis Vilniuje suteiktų paskolų buvo skirtos įsigyti būstui, kuris ne senesnis negu treji metai. Kaune ir Klaipėdoje – atitinkamai penktadalis ir dešimtadalis. Tai sutampa ir su naujų statybų tendencijomis – pastaruoju metu daugiausia jų vyksta Vilniuje“, – sako SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

Anot jo, vidutinė suma, kurią gyventojai skolinasi būstui, padidėjo nežymiai, tačiau pastaruoju metu pastebima, kad sutrumpėjo vidutinis paskolos laikotarpis. Jei bendra vidutinė paskolos trukmė sumažėjo vieneriais metais (iki 22 metų), tai tam tikruose miestuose pokyčiai didesni – Vilniuje vidutiniškai skolinamasi 2,5 metų trumpiau, Kaune – beveik dvejais metais trumpiau negu prieš metus.

„Tam įtakos galėjo turėti ir pernai įsigalioję nauji Atsakingo skolinimo nuostatai, apriboję ilgiausią paskolos laikotarpį iki 30 metų. Šis pokytis buvo svarbiausias tiems būsto paskolų gavėjams, kurių tikėtinas darbingas amžius ilgesnis negu 30 metų“, – sako V. Doveika.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Eika“ duomenimis, 2016 metais pastebimas pirkėjų suaktyvėjimas visuose būsto rinkos segmentuose. Tiesa, butų, perkamų pirminėje rinkoje, sandorių augimas yra gerokai didesnis negu perkamų antrinėje rinkoje. Preliminariais Registrų centro duomenimis, Vilniuje 2016 metais per pirmą ketvirtį buvo parduoti 2227 butai antrinėje rinkoje bei 1086 butai pirminėje rinkoje, atitinkamai 15 proc. ir 48 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį 2015 metais.

„Praėjusių metų pabaigoje brangesnių butų paklausa Vilniuje viršijo pigesnio būsto pasiūlą. Praėjus ketvirčiui, tą pačią tendenciją rodo ir paklausa: šiuo metu Vilniuje vidutinės klasės butų parduodama daugiau negu ekonominės“, – teigia „Eikos“ plėtros direktorius Martynas Žibūda.

Anot jo, pastaruosius kelis mėnesius pastebima, kad vis labiau populiarėja didesnio ploto butai. Jei 2015 metais patys patraukliausi atrodė vieno kambario 35–40 kvadratinių metrų butai, nes jie geriausiai tiko kaip investicija nuomai, tai šiuo metu pastebimas didesnis jaunų šeimų kraustymasis iš dabartinio vieno ar dviejų kambarių buto į šiek tiek didesnį dviejų ar trijų kambarių būstą. Kompaktiški trijų kambarių butai, anot M. Žibūdos, nuperkami taip pat greitai kaip ir vieno kambario butai.

SEB banko duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį paskolos lėšomis įsigyjamo buto plotas vidutiniškai siekė 63,5 kvadratinio metro.

Kas ir kaip skolinasi būstui