Būsto nuomos rinka yra tiesiogiai priklausoma nuo dirbančių žmonių skaičiaus ir jų pajamų pokyčio, tad pastaruosius penkerius metus kylant gyventojų atlyginimams visuose trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose būsto nuoma išgyvena pakylėjimo etapą.
Remiantis oficialia statistika, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje per pastaruosius penkerius metus ūgtelėjo daugiau nei 20 proc., o nedarbo lygis sumažėjo dvigubai – net 8 procentiniais punktais. Taip pat verta pastebėti, kad būsto nuomos rinka Lietuvoje vis dar nepasižymi skaidrumu, todėl nuomos kainoms šešėlinės ekonomikos įtaka irgi gali būti reikšminga.
Nuomos rinkoje populiariausių 2 kambarių butų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai ūgtelėjo trečdaliu. Tuo tarpu butų pardavimo kainos per tą patį laikotarpį patyrė įvairaus dydžio nuosmukius bei pakilimus, kurie visuose šiuose miestuose labai skirtingi. Jeigu Vilniuje 2010 metų viduryje buvo fiksuojamas aiškus pardavimo kainų dugnas, tai kituose šalies didmiesčiuose jos toliau mažėjo ir žemiausią pardavimo kainų lygį pasiekė tik 2012–2013 metais. Todėl daug sparčiau augusios nuomos kainos (palyginti su turto verte) padidino ir vidutinius nuomos pelningumo rodiklius pagrindiniuose šalies didmiesčiuose.
Ypatingai tai matoma Kaune ir Klaipėdoje, mat Vilniaus pardavimo ir nuomos kainos per tą laikotarpį, nors ir skirtingais tempais, bet bent jau judėjo ta pačia kryptimi. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016 metų pirmą ketvirtį Vilniuje tokio turto bendrasis nuomos pelningumas sudarė 5,6 proc. ir buvo 1 procentiniu punktu didesnis nei 2010 metais. Kaune šių metų pirmąjį ketvirtį bendrasis nuomos pelningumas siekė 6 proc. ir buvo 1,8 procentinio punkto didesnis nei 2010 metais, o Klaipėdoje šis rodiklis sudarė 5,9 proc., t. y. 1,7 procentinio punkto didesnis nei 2010 metais.
Pasak S. Vagonio, skirtingus pelningumo rodiklius šiuose pagrindiniuose Lietuvos miestuose lemia nevienodi turto kainų pokyčiai ir investuotojų lūkesčiai. „Investuojantieji Vilniuje pastaruosius kelerius metus jau galėjo pastebėti stabilius ir ryškesnius pardavimo kainų pokyčius, todėl buvo pasiryžę susitaikyti su mažesniu uždarbiu iš nuomos nei investavę Kaune ar Klaipėdoje. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje investuojantys į tokį turtą didesnių lūkesčių dėl kainų augimo neturėjo ir stengėsi nepermokėti už įsigyjamą turtą, matydami investicijų grąžą paremtą nuomos pajamomis, bet nedėdami didesnių vilčių į pardavimo kainų prieaugius“, – teigia „Ober-Haus“ ekspertas.
„Tikėtina, kad augant investuotojų skaičiui, skirtumas tarp nuomos ir pardavimo kainų turėtų mažėti, kas lems ir mažėjančią investicinę grąžą iš nuomos“, – sako S. Vagonis. Ypatingai to galima tikėtis Kaune ir Klaipėdoje, kadangi sąlyginai žemesnės būsto pardavimo kainos, palyginti su nuomos kainomis, dabartinėje ekonominėje aplinkoje turi didesnį augimo potencialą nei, pavyzdžiui, šalies sostinėje. Tuo metu Vilniuje taip pat galimas investicinės grąžos mažėjimas, kadangi pastaraisiais metais sostinės būsto rinka sulaukė didelio investuotojų, tarp jų ir neprofesionalių, susidomėjimo, kas sparčiai augina nuomojamo būsto pasiūlą. Kita vertus, dalis esamų nuomininkų palieka arba paliks šią rinką tapdami būsto savininkais – įsigydami nuosavą būstą. Todėl, vargu, ar ateityje būsto nuomos pelningumas bus didesnis nei yra šiuo metu.
