Blog

Ar nepermokate už biuro nuomą?

pixabay.com nuotr.

Nedaug darbuotojų turinčioms įmonėms, kurių biurui pakanka iki 200 kv. m ploto, tenka įsikurti arba senesnės statybos verslo centruose / administraciniuose pastatuose, arba nuomotis darbo vietas bendradarbystės (angl. „co-working“) projektuose. Pateikiame darbo vietos nuomos kainas 14 Vilniaus bendradarbystės projektų, o įmonėms, svarstančios, kurį variantą pasirinkti, patariame atkreipti dėmesį, kad išlaidos biuro nuomai neturėtų viršyti 15 proc. įmonės pajamų.

Robertas Žulpa, „Inreal“ grupės analitikas

Robertas Žulpa,
„Inreal“ grupės analitikas

Patys naujausi ir moderniausi verslo centrai dažniausiai yra orientuoti į didelius nuomininkus, besinuomojančius nuo 500 kv. m ploto, todėl mažesnėms įmonėms, norinčioms išsinuomoti iki 200 kv. m ploto patalpas, praktiškai neįmanoma rasti biuro tokiuose verslo centruose. Joms belieka rinktis patalpas senesniuose pastatuose arba nuomotis darbo vietas bendradarbystės erdvėse. Pastaroji alternatyva atsirado visai neseniai, tačiau šiandien Vilniaus bendradarbystės erdvėse gali dirbti daugiau nei 2,3 tūkst. darbuotojų.

Vis dėlto bendradarbystės erdvės tiks tikrai ne visoms įmonėms. Pirmiausia dėl aukštos kainos: darbo vietos nuoma bendroje salėje vidutiniškai kainuoja apie 190–200 eurų per mėnesį. Iš Vilniuje veikiančių bendradarbystės projektų vos keliuose darbo vietos nuoma neviršija 100 eurų per mėnesį, o daugeliu atvejų kainuoja apie 200 eurų. Jeigu 10 darbuotojų turinti įmonė įsikurtų bendradarbystės erdvėje Šnipiškėse, kas mėnesį už biurą turėtų mokėti apie 1 740 eurų. O 70 kv. m patalpų nuoma senesnės statybos administraciniame pastate atsieitų apie 830 eurų per mėnesį su visais mokesčiais. Papildomai, jeigu netiktų patalpų būklė, įmonė patirtų ir įrengimo kaštų, bet jie yra vienkartiniai.

Bendradarbystės erdvės pasiteisina savarankiškai dirbantiems žmonėms, startuoliams, laikiną projektą įgyvendinančioms grupėms – kuomet svarbus nuomos santykių lankstumas ir galimybė bet kada nutraukti nuomos sutartį be finansinių pasekmių. Bendradarbystės erdvės taip pat pasiteisina labai mažoms įmonėms (iki 5 darbuotojų), nes darbo vietų nuomos suma nėra didelė, o kartu tiems keliems darbuotojams nereikia rūpintis biuro buitimi savo tiesioginės veiklos sąskaita.

Daugiau nei 5 darbuotojus turinčios įmonės turėtų pasvarstyti, ar nuomos santykių lankstumas yra prioritetas, dėl kurio jos pasiryžusios už biurą mokėti daugiau. Be to, pravartu paskaičiuoti, kokią pajamų dalį reikės atseikėti biuro patalpų išlaikymui. Tarptautinėje praktikoje laikoma, kad biuro patalpų išlaikymo kaštai turėtų sudaryti 5–15 proc. nuo bendrovės apyvartos, priklausomai nuo jos veiklos. Pavyzdžiui, manoma, kad teisininkų kontoros biurui gali skirti apie 15 proc. savo pajamų, mat išlaidos įvaizdžiui kuria pridėtinę vertę. Jeigu reprezentatyvios patalpos nekuria pridėtinės vertės, biuro išlaikymo kaštai turėtų būtų mažesni.

Daugeliui nedidelių, bet daugiau nei 5 darbuotojus turinčių įmonių, lieka rinktis biuro patalpas senesniuose verslo centruose ar administraciniuose pastatuose, kuriuose tiek komforto lygis, tiek reprezentatyvumas, tiek inžinerinės sistemos sunkiai gali lygintis su moderniais biurais. Vis dėlto, manau, kad ilgainiui nedideles įmones įsileis verslo centrai, pastatyti prieš 5–7 metus. Tikėtina, jog pasibaigus pirmosioms didžiųjų nuomininkų sutartims jie pralaimės konkurencinę kovą dėl jų naujausiems verslo centrams ir ieškodami sprendimų atkreips dėmesį į mažesnes bendroves.

„Inreal“ inf.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.