Lietuvos telkinių užpildai yra tokie, kokie yra, ir mes jų nepakeisime. Galbūt galėtume naudoti atvežtinius užpildus, bet ar toks sprendimas atsipirks, ar betono gamintojai pasiruošę šarminės betono korozijos problemas spręsti vieni patys? Mums būtų netgi paprasčiau gaminti įprastinį cementą, tačiau vykdome atsakingą politiką – ne tik gaminame cementą, bet ir atsakingai jį parduodame“, – komentavo „Akmenės cemento“ vadovas.
Pašnekovas pasidžiaugė, kad betono ir gelžbetonio produktų gamintojai sutinka, jog bendrovė „Akmenės cementas“ pasirinko tinkamą kelią, mat mažesnio šarmingumo cemento gamyba ne tik išsprendžia daug papildomų problemų. Pasirinktas cemento gamybos būdas – saugus ir ne pats brangiausias.
Technologijos atsipirkimas – po dešimtmečio
Beveik pusmetį veikiančiai naujajai sausojo būdo klinkerio gamybos linijai numatytas optimalus dešimties metų atsipirkimo laikotarpis. „Mes esame sunkiosios pramonės atstovai, šioje pramonės šakoje mažai projektų, atsiperkančių labai greitai“, – patikino pašnekovas. Projektas pradėtas įgyvendinti 2006 metais, bendrovės planus kiek pristabdė ekonominė krizė.
Prieš penkis mėnesius pradėjus aktyviai naudoti naująją 4500 tonų per dieną našumo sausojo būdo klinkerio gamybos liniją, anot bendrovės vadovo, jau matyti pirmieji teigiami rezultatai: sutaupoma elektros energijos, kuro, gerokai sumažėjo aplinkos tarša.
„Gaminome ir gaminame kokybišką produkciją, tiesiog iki šiol naudojome energiškai imlią technologiją, cemento gamybos žaliavos – kalkakmenis ir molis – būdavo maišomos su vandeniu. Šis vėliau buvo išgarinamas. Šiuo metu cemento gamybai naudojamos sausos žaliavos“, – paaiškino „Akmenės cemento“ direktorius.
Šarminės korozijos reiškinys aktualus ir Europai
VGTU Termoizoliacijos instituto vyr. mokslo darbuotoja dr. J. Žvironaitė priminė, kad pastaruosius du dešimtmečius šarminės betono korozijos tyrimai Lietuvoje buvo atliekami epizodiškai, nors pasaulyje ir Europoje jie buvo ypač plačiai plėtojami: sukurti nauji bandymų metodai, schemos, kaip įvertinti užpildų reaktyvumo lygį ir išvengti šarminės korozijos reiškinių. Šiuo metu Europos standartizacijos komitete (CEN) pradėti darbai, siekiant sukurti atitinkamus Europos standartus.
VGTU ir KTU mokslininkai „Akmenės cemento“ užsakymu tyrė penkiuose karjeruose, išsidėsčiusiuose išilgai Lietuvos teritorijos, išgaunamo smėlio ir žvirgždo užterštumą reaktyviosiomis uolienomis bei jų reaktyvumo lygį, taip pat betoną ir skiedinį su šiais užpildais, esant skirtingam šarmų kiekiui cemente. Nustatyta, kad visi tirti užpildai turi apytiksliai nuo 3 iki 4 proc. reaktyviųjų uolienų, o, padidėjus šarmų kiekiui, cemente, sukietėjusiame betone ar skiedinyje vyksta šarminės korozijos reakcijos, bandiniuose atsiranda įtrūkių, reaktyviųjų grūdelių iššokinėjimų, balzganų gelio dėmių.
„Sumažinus šarmų kiekį cemente tokių reiškinių tapo reta, arba jie visiškai išnyko. Šie tyrimai parodė, kad šarmų kiekio ribojimas cemente yra būtinas, o siekiant išplėsti prevencines priemones, pavyzdžiui, naudojant lakiųjų pelenų, šlakų, gamtinių pucolanų ir pan. priedus, reikalinga išsamesnė analizė, ne tik atliekant laboratorinius tyrimus, bet ir laikant bandinius lauko sąlygomis, stebint, kaupiant duomenis apie šarminės korozijos reiškinius eksploatuojamuose statiniuose, nustatant laboratorinių bei eksploatacinių duomenų koreliaciją“, – apibendrino VGTU Termoizoliacijos instituto mokslininkė.
