Betono šarminė korozija: senai problemai spręsti –nauji metodai

Betono šarminė korozija: senai problemai spręsti –nauji metodai

Bendrovėje „Akmenės cementas“ įvykusi konferencija „Betono šarminės korozijos reiškinys Lietuvoje ir galimos prevencijos priemonės“ darkart priminė keliasdešimt metų neišsprendžiamą šarminės betono korozijos problemą. Konferencijoje ne tik pristatyti mokslininkų atlikti šarminės betono korozijos tyrimai ir siūlomos prevencijos priemonės – su įmonėmis, gaminančiomis bei tiekiančiomis rinkai betono ir gelžbetonio gaminius, diskutuota apie vienos svarbiausių šiandienos statybinių medžiagų – betono – ypatumus bei naudojimo subtilybes.

Atsižvelgia į mokslininkų siūlymus

Vienas didžiausių Baltijos šalyse ir vienintelis Lietuvoje cemento gamintojas – bendrovė „Akmenės cementas“ – 2014-ųjų rugpjūtį paleido naująją technologinę sausojo būdo klinkerio gamybos liniją. Bendrovės direktorius Artūras Zaremba teigė, kad renkantis naująją technologinę liniją kilo poreikis dar kartą peržiūrėti iki šiol atliktus ir atlikti papildomus šarminės betono korozijos tyrimus.

Kadangi šarmų kiekio cemente ribojimas neatsiejamas nuo technologinių gamybos parametrų, bendrovė „Akmenės cementas“ ketindama įdiegti naują cemento gamybos būdą užsakė mokslinius tyrimus, kuriuose būtų taikomi šiuolaikiniai pasaulio mastu žinomi bandymų metodai. Tyrimai buvo atlikti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Termoizoliacijos mokslo institute (darbų vadovė doc. dr. Jadvyga Žvironaitė) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centre (SMKTC, vadovas doc. dr. Ernestas Ivanauskas).

Mokslininkai ilgiau nei metus tyrė šarminės betono korozijos reiškinį ir ieškojo prevencinių priemonių jam sustabdyti. Su tyrimo rezultatais supažindinti ir betono bei gelžbetonio produktų gamintojai.

Lietuvos rinkai gaminamame cemente taikomi ribinio šarmų kiekio reikalavimai, pavyzdžiui, portlandcementyje šarmų kiekis negali viršyti 0,8 proc. Tokiu reikalavimu siekiama apsaugoti statinius nuo pavojingų šarminės korozijos reiškinių. Juolab kad kone visų Lietuvos telkinių užpildai yra užteršti reaktyviojo silicio dioksido turinčiomis uolienomis (opoka, titnagu), kurios reaguodamos su cemente esančiais šarmais ardo jau sukietėjusį betoną.

Šis žalingas reiškinys buvo išsamiai tirtas praėjusio šimtmečio aštuntajame ir devintajame dešimtmečiais (tyrimus atliko KTU mokslininkai, vadovaujami doc. Algirdo Gumuliausko). Remiantis šių tyrimų rezultatais, praėjusio šimtmečio pabaigoje kaip prevencinė priemonė ir buvo įteisinti ribinio šarmų kiekio cemente reikalavimai. Mokslininkų teigimu, kol jų nebuvo, tekdavo susidurti su atvejais, kai dėl šarminės betono korozijos išlinkdavo gelžbetonio konstrukcijos. Dabar šarminė betono korozija dar kartais pasireiškia lokaliais pažeidimais betono grindų konstrukcijose ir pastatų fasaduose – tai įprastai nekelia pavojaus konstrukcijoms, vis dėlto betono paviršiaus defektai dėl šarminės korozijos padaro nemažai nuostolių betoninių konstrukcijų gamintojams, rangovams ir užsakovams.

A. Zaremba pabrėžė, kad įmonė galėtų gaminti ir mažesnio šarmingumo cementą, tačiau toks sprendimas užprogramuotų papildomas – logistikos, sandėliavimo – problemas.

„Gaminti mažesnio šarmingumo cementą kainuoja brangiau, juolab kad jį Lietuvos rinkai tiekiame ne vieni.

Temos: Betonas, Mokslininkai, Šarminė korozija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai