• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

„Basanavičiaus 9A“: kalbėti klausantis

2016 vasario 9 d.
„Basanavičiaus 9A“

„Unikalus projektas ypatingoje Vilniaus vietoje, J. Basanavičiaus gatvėje, apsuptas Reformatų skvero žalumos ir ramybės“, – taip skamba rinkodarinis tekstas, pristatantis dar vieną gyvenamąjį sostinės Senamiesčio įskiepį – iš trijų nedidelių pastatų suformuotą kompleksą „Basanavičiaus 9A“.

Užduotis – suderinti poreikius

Projektuotojo užduotis, anot šio projekto ir Paleko ARCHstudijos vadovo Rolando Paleko, visada aiški: architektai turi rasti balansą – ir patenkinti užsakovo poreikius, ir nepaaukoti architektūrinės kokybės bei gyventojų komforto. Paleko ARCHstudijos komanda pjaustė iš polistireninio putplasčio viso kvartalo pastatų tūrius ir greta, 2737 kvadratinių metrų dydžio sklype, komponavo savuosius.

„Visada įdomu bandyti naują tipologiją, bet projektuojant miesto centre neišvengiamai reikia kalbėtis su tradiciniu miesto užstatymu. Todėl morfotipai prie gatvių įprastai būna perimetriniai, ir, ko gero, čia daug neprieksperimentuosi, – samprotavo R. Palekas. – Tačiau visada svarbu atrasti tam tikrus santykius. Kalbu pirmiausia net ne apie butą. Juk pirkėjai kartais perka ir kelis juos, sujungia, samdo dizainerius, keičia, ir tai yra jų privati erdvė. Vis dėlto reikšminga tai, kas yra iki durų: svarbus pastato santykis su aplinka, proporcijos, kaip jis performuoja tos miesto dalies erdves. Visada bandome tarsi išauginti kompleksą iš vietos, iš topografijos, iš miestovaizdžio, kad jis augtų reaguodamas, stebėdamas aplinkines erdves, o ne būtų pats sau nupieštas ir parašiutu nuleistas. Čia esminis mūsų požiūrio taškas.“

Požiūris – nepabloginti kaimynams gyvenimo

Pradėję analizuoti projektui „Basanavičiaus 9A“ tekusį ilgą, bet siaurą sklypą, architektai iškart įvertino dviprasmę situaciją: viena vertus, juos saistė J. Basanavičiaus gatvės perimetras, kita vertus – tai, kad sklypas keliauja gilyn Reformatų skvero link.

„Skverą supa gatvės, palei jas yra perimetrinis užstatymas, o tie namai, kurie tarsi pabyra į parko pusę, jau turi vilų bruožų. Tad ir pasirinkome schemą, kad vienas pastatas žymėtų perimetrą, o kiti jau išbyrėtų kaip vilos, – pasakojo R. Palekas. – Esminis sprendimas mums buvo tarp vilų atsiradę plyšiai, kurie įleidžia šviesos ir kartu išsaugo vizualinį ryšį tarp J. Basanavičiaus gatvės ir Reformatų skvero. Svarbu, ar yra tas prasišvietimo jausmas, ir net ne taip svarbu, koks to plyšio plotis. Kitas reikšmingas dalykas – artikuliuoti erdves. Sklypo įgilėjime norėjome sukurti kiemo įspūdį.“

Iššūkis projekto autoriams buvo ir inteligentiško mastelio parinkimas – siekta nutaikyti tokius atstumus tarp pastatų, kad mažesni senieji kaimynystėje turėtų kur atsikvėpti. Tiesa, sprendžiant mastelio klausimą buvo atsižvelgta ne tik į gretimus namus, bet ir į platesnę aprėptį. Abu arčiau gatvės esantys namai turėjo atitikti ir insoliacinius reikalavimus, nepabloginti situacijos ir senbuviams, būsimiems kaimynams, ir paties namo gyventojams. Tad labai atidžiai buvo skaičiuojami karnizų, kraigų aukščiai, stogų nuolydžiai.

Fasaduose – užuominos į gamtinę aplinką ir ugniasienių žaismę

Paleko ARCHstudijos siekis projektuojamus objektus sklandžiai įskiepyti į aplinką lėmė ir tai, kad giliausiai sklype esantis pastatas yra žemesnis, turi kitokį architektūrinį charakterį: išsiskiria apdaila, langų ritmika.

„Ta vila yra jau parke ir kalbėtis turi būtent su juo. Norėjosi, kad pastatas ištirptų tarp medžių. To siekta ir apdaila, ir aukščiu, ir pastato korpuso pasukimu“, – pasakojo architektas.

Siekiant atkartoti medžių vertikales fasado apdailai panaudotos iš sibirinių eglių pagamintos lentos. Jos nudažytos juodai, tačiau išsaugant medienos tekstūrą.

R. Palekas atkreipė dėmesį – J. Basanavičiaus gatvė nori vienos išraiškos – labai tvarkingai, paprastai suskaidytų fasadų su negausia puošyba, kaip tai būdinga Vilniaus senamiesčiui, o namų galai toleruoja ir improvizacijas.

„Pasigilinę į senamiesčio pastatų tektoniką pastebėsite, kad pastatai susideda iš dviejų skirtingų – gatvės ir ugniasienės – fasadų. Ir tie gražūs fasadai kontrastuoja su kito namo prisijungimui skirtais fasadais. Per šimtmečius susiformavusios žaidimo taisyklės mums pasirodė įdomios ir tinkamos, tad pabandėme pagal jas paimprovizuoti: vadinamosiose ugniasienėse tvarka jau dingo, susiformavo gana laisvas aptrupėjusio fasado su lyg atsitiktinai atsiradusiais langeliais piešinys“, – aiškino vienas komplekso „Basanavičiaus 9A“ autorių.

Komfortišką gyvenimą užtikrinantys sprendimai

Gynybinės miesto sienos išorinėje pusėje esančio komplekso projektuotojams neteko spręsti hidrologinių problemų – sklypas yra aukštesnėje zonoje, palyginti su senamiesčio slėniu. Tačiau geometriškai susitvarkyti su topografija buvo nelengva.

„Sklypo peraukštėjimas – 4–5 metrai, ir topografija čia labai įnoringa. Natūralu, kad tokiais atvejais ir architektas taikosi prie topografijos sodindamas namus, beje, ir topografijai tenka kiek prisitaikyti, – sakė R. Palekas. – Šiuo atveju nepavyko išvengti atraminių sienų, vietoj kurių įprastai mieliau projektuoju žalią veją, kad topografija aplink pastatus atrodytų kuo natūralesnė, kuo minkštesnė. Atrodo, kad minkštumą vis vien pavyko pasiekti.“

Projekto užsakovai neskubėjo siekti aukštesnės nei tuo metu reglamentuose numatytos B energinio naudingumo klasės. Tačiau, anot R. Paleko, sprendiniai šiame projekte tokie, kad garantuos gyventojams komfortišką buitį ir kartu nevers išlaidauti.

„Nesakyčiau, kad šiame projekte investuotojas netaupė. Taupė, bet leisdamas architektams išlaikyti svarbiausius pastatų akcentus, rinktis Vilniui būdingas medžiagas“, – sakė R. Palekas.

Tinkas – savaime išsivalantis nanotinkas – buvo naudotas fasadams apdailinti, cinkuota skarda – stogams uždengti. Šešiasdešimčiai butų komplekso dviaukštėse požeminėse aikštelėse įrengtos 72 automobilių stovėjimo vietos – antžeminių vietų tam nenumatyta. Į savo namus gyventojai kils liftais. Norintieji išvengti miesto klegesio galės nė neatsidarinėti langų – „Basanavičiaus 9A“ įdiegta vėdinimo sistema su šilumokaičiu. Šildymas įrengiamas grindinis, suplanuotas išmanusis jo valdymas.

R. Palekas pripažino – jo studija nėra iš kalbančiųjų puošybiniais elementais: „Nesistengiame dekoruoti savo objektus specialiai. Jei puošyba atsiranda, tai dėl kitų paskatų. Man regis, aplink nemažai gražių dalykų, juos reikia matyti. Nes jei pirmiausia bandai pasirodyti, viena vertus, pernelyg susikoncentruoji į save ir nebepastebi kitų, kita vertus – įvedi papildomo triukšmo, kuris gali pradėti gožti subtilesnius dalykus. Pats gyvenimas aplinkai suteikia atsitiktinių atspalvių. Ir jie būna gana kūrybiški. Tuos gyvenimiškuosius dalykus nelengva prognozuoti, bet lakoniškesnė aplinka jiems tikrai dėkingesnė.“

Pastato fasadams – ir natūralios medienos apdaila

unikals_250.jpgĮrengti harmoningą kaimynystę su parku kuriančią fasado apdailą iš natūralaus medžio patikėta statybos ir medžiagų tiekimo paslaugas teikiančiai įmonei „Unikals“. Bendrovės meistrai visus komplekso „Basanavičiaus 9A“ C korpuso fasadus ir vieną B korpuso sieną apkalė sibirinės eglės lentomis, balkonus – sibirinės pušies dailylentėmis. Giluminiu būdu antipirenu (gaminio degumo klasė Bs1, d0) ir antiseptiku impregnuotos, dažyve nudažytos lentos jokios papildomos priežiūros neturėtų reikalauti 10–15 metų.

Kietesnės ir šiek tiek sunkesnės nei lietuviškos eglės gaminiai, iš sibirinės eglės pagamintos lentos ant metalinio karkaso buvo pritvirtintos net 18 tūkst. medvaržčių. O prieš tai – kruopščiai išmatuotos ir išrūšiuotos, kad po dvi jungiant 5,6 metro ilgio lentas galima 4–5 milimetrų lentos pločio paklaida nesugadintų idealaus vertikalaus rašto.

Bendrovės „Unikals“ meistrai skarda uždengė ir „Basanavičiaus 9A“ stogus. Stogai uždengti be varžtų, o tiksliau – naudojant nematomas tvirtinimo detales, atkreipė dėmesį bendrovės direktorius Sergej Golubov.

Rekuperacinės vėdinimo sistemos – daugialypė nauda

Tenko_logo.jpgKomplekse „Basanavičiaus 9A“ kiekviename bute buvo įdiegta centralizuota rekuperacinė vėdinimo sistema. Įrangos tiekėjas – ypač efektyvių pastatų inžinerinių sistemų, šildymo, vėsinimo ir vėdinimo srityje besispecializuojanti bendrovė „TENKO Baltic“ . Žiemą rekuperatoriai padės sumažinti šildymo išlaidas sugrąžindami dalį šilumos, o ištraukdami perteklinę drėgmę apsaugos pastato konstrukcijas nuo kondensato susidarymo, pelėsio atsiradimo ir visų su tuo susijusių problemų.

Svarbu tai, kad šiam objektui UAB „TENKO Baltic“ specialistų pasiūlyti olandų gamintojo BRINK aukšto efektyvumo (iki 95 proc.) „Renovent Excellent“ plokšteliniai rekuperatoriai su šešiakampiu priešpriešinių srautų šilumokaičiu apsaugo nuo kvapų maišymosi, todėl į bendrą vėdinimo sistemą galima drąsiai sujungti visas patalpas: nuo virtuvės iki higienos kambarių.

„Sujungdami šilčiausias ir drėgniausias patalpas į bendrą sistemą užtikriname, kad jose nebus perteklinės drėgmės ir kartu – kad šalindami jose susikaupiančią šilumą panaudosime šaltam orui pašildyti“, – komentavo UAB „TENKO Baltic“ projektų inžinierius Auktumas Indrašius.

Rekuperatoriai stovės kiekviename bute, tad šeimininkai galės patys spręsti, kaip intensyviai jų būste bus atnaujinamas oras. Pasirinkti jie galės iš keturių oro pritekėjimo režimų, nuo 50 iki 180 kubinių metrų per valandą. Lėčiausios oro apykaitos pakaks naktį, intensyvios prireiks atėjus svečiams. Net išeinant iš namų verta palikti bent silpniausiu režimu veikiantį rekuperatorių – dera įvertinti tai, kad drėgmę išskiria ne tik žmonės, jų veikla, bet ir augalai, gyvūnai.

Šiltuoju metų laiku mechaninio vėdinimo sistema su šilumokaičiu užtikrins butuose gerą mikroklimatą – apsaugos gyventojus ne tik nuo kietųjų dalelių taršos, bet ir nuo sezoninių alerginių, su jautrumu žiedadulkėms susijusių, ligų paūmėjimo. Problemų dėl kvėpavimo takų turinčių gyventojų butuose gali būti įrengiami efektyvesni nei standartiniai rekuperatorių filtrai.

Lietuvoje įprastai baiminamasi rekuperacinių sistemų didelių eksploatacijos išlaidų, bet jos, A. Indrašiaus teigimu, priklauso nuo rekuperatoriaus ventiliatorių tipo. Projekte „Basanavičiaus 9A“ panaudoti patys efektyviausi, itin mažai energijos eikvojantys EC technologijos ventiliatoriai. Rekuperatorius „Renovent Excellent“ su tokio tipo ventiliatoriais priklausomai nuo įrengimo nominaliu režimu sunaudoja tik 30–40 W elektros energijos. Tai yra panašiai kaip viena nedidelė kaitrinė elektros lemputė.

Išmanioji šildymo valdymo sistema

danfos_250.jpgKaip ir derėtų tokio lygio projektuose, „Basanavičiaus 9A“ pastatuose įdiegta novatoriška, gyventojams patogi šildymo sistema pritaikant kompanijos „Danfoss“ sprendimus.

Automatiniai balansiniai vožtuvai kiekviename bute suteikia savotišką autonomiją. Standartinėje daugiabučio namo šildymo sistemoje vieno buto gyventojui sumažinus šildymą, gyvenantieji kituose butuose netrunka tai pajusti – jų radiatoriai ima labiau kaisti. Automatiniai balansiniai vožtuvai tokį nepatogumą eliminuoja. Nėra svarbu, ar šildymą savo bute sumažina vienas, ar dešimt gyventojų tuo pat metu – likusiesiems didesnis šilumos kiekis į būstą netiekiamas.

Kitas sprendimas, įgyvendintas projekte – išmanioji šildymo valdymo sistema. Kontroliuoti šildymą bute galima čia nebūnant – užtenka išmaniajame telefone įsidiegti specialią programėlę. Naudojantis ja nuotoliniu būdu galima prisijungti prie buto šildymo sistemos valdymo, nustatyti reikiamus parametrus: sumažinti ar padidinti šilumą, įjungti atostogų režimą, visiškai išjungti šildymą.

„Danfoss Link“ sistema nėra naujovė Lietuvoje, ji diegiama jau keletą metų. Žinoma, sistemos versijos nuolat atnaujinamos, tobulinamos. Tačiau „Basanavičiaus 9A“ – pirmasis projektas, kur „Danfoss Link“ sistema įrengta daugiabučiuose taip, kad kiekvienas naudotojas šildymą galėtų valdyti internetu.

Valdyti šildymą išmaniuoju telefonu yra visiškai paprasta, netgi paprasčiau negu tam skirtu valdymo pultu. Telefono ekrane matyti, kuriame kambaryje nustatoma norima temperatūra, pageidaujamas režimas. Būna, kad šeimininkų planai pasikeičia ir jiems net neužsukant namo tenka išvykti kelioms dienoms. Tokiu būdu išmaniuoju telefonu galima įjungti šildymo sistemos atostogų grafiką ir taupyti, be reikalo neeikvoti šilumos energijos.

„Danfoss Link“ kaupia duomenis ir po kurio laiko prisitaiko prie šildymo sistemos ypatybių – žino, kiek laiko reikės atidaryti pavarą, kad norimu metu bute būtų tam tikra temperatūra. Keičiantis oro sąlygoms, sistema automatiškai pasikoreguoja, kad veiktų tiksliai pagal poreikius.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad