A. Viską lemia ES direktyvos dėl viešųjų pirkimų konkursų įgyvendinimas. Dėl kažkokių priežasčių estai šią direktyvą taiko tikrai ne išmintingiausiu būdu, ypač kai tai susiję su architektūra. Vienintelis projekto atrankos kriterijus yra pigiausia kaina. Tačiau visi architektai turi uždirbti duonos, o valandos įkainis turi savo ribas. Taigi iš esmės konkursą rengianti ir pigiausio projekto norinti įstaiga ieško biuro, kuris projektui skirtų mažiausia valandų ir intelektualinių pastangų. Taip Estijoje buvo pastatyta nemažai siaubingų pastatų. Tai, kaip planuojamas laikas ir kaip organizuojami viešųjų pirkimų ar architektūriniai konkursai, ir nulemia būsimojo pastato kokybę.I.
E. R. Prisimenu kelis ankstesnius projektus, kuriems Suomija dar gavo ES finansavimą ir manau, kad jie nė kiek nesiskiria nuo bet kokio kito viešo pastato projekto. Skirtumas tik tas, jog Europos pinigai padėjo tuos projektus pradėti kiek anksčiau. Bet apskritai, ES pinigai šalį pasiekia kartu su griežtomis jų panaudojimo taisyklėmis. O šalies vadovybė pati nusprendžia, kur jie bus panaudojami konkrečiai. Tikiuosi, jog visi stengiasi, kad tie pinigai, kuriuos surenkame visi kartu, būtų panaudoti rūpestingai.
Lietuvos architektai aktyviai ieško kelių eksportuoti savo paslaugas į užsienį: jų taikiklyje tokios šalys kaip Latvija, Rusija, Gruzija, Vokietija, Kazachstanas. Kokios užsienio šalys, kaip architektūrinių paslaugų eksporto kryptys, labiausiai traukia jūsų tautiečius architektus?
M. P. Latvijoje galioja įdomi tvarka, pagal kurią investuojantis į nekilnojamąjį turtą šalyje gali gauti leidimą gyventi. Šiame sektoriuje ir dirba dauguma Latvijos architektų šiandien. Abejoju, ar latvius architektus labai domina užsienio šalys.
I. A. Architektūra savo prigimitimi yra lokalus, su vieta susijęs menas. Taigi neįmanoma rimtai kalbėti apie didelio masto architektūrinių paslaugų eksportą. Pavyzdžiui, Vokietija eksportuoja tik 3 % architektų paslaugų. Žinoma, Estija yra maža šalis, todėl galėtume remtis, tarkime, Danijos pavyzdžiu. Ši šalis tikriausiai aktyviausiai eksportuoja savo architektų paslaugas į viso pasaulio šalis. Jie tą daro gerai, tačiau reikia pastebėti, jog tai būtų neįmanoma be galingos valstybinės paramos, skiriamos įvairioms organizacijoms ir skirtingoms veikloms, susijusioms su Danijos architektūros pristatymu ir reklama visame pasaulyje. Ir tai nėra viena ar dvi programos – Danijos valstybė tai daro jau metų metus. Estijos architektai eksportuoja apie 7 % savo paslaugų. Pagrindinės šalys – Rusija, Ukraina, šiek tiek Gruzija. Iš Skandinavijos šalių populiariausia Norvegija. Tačiau, kalbant atvirai – tai yra tik pavieniai individualūs projektai, o ne tendencija.
E. R. Suomijos architektai yra įgyvendinę kelis didžiulius projektus Kinijoje, Rusijoje. Kinija šiandien yra numeris vienas Suomijos architektūros eksportui.
