Kodėl į geriausiųjų sąrašą įtraukėte ir tokį utilitarų pastatą, kaip Kėdainių arena?

M. P. Kėdainių arenos tikrai reikėjo miestiečiams. Atrodo, kad kėdainiečiai be galo ja didžiuojasi. Architektai sukūrė labai funkcionalią mašiną, kuri puikiai tarnauja visuomeninėms miesto reikmėms. Arena sukurta kitaip, nei įprastai projektuojamos didžiosios sporto arenos. Kraštovaizdyje ji sukuria traukos tašką, kuris gerai sujungtas su aplinka. Visos funkcijos sutalpintos apskritimo formos erdvėje. Atrodytų, tabletės formos pastatas gali būti banalus, tačiau ne šiuo atveju. Pastatas yra tam tikro pragmatizmo pavyzdys. Panaudojant kruopščiai parinktas medžiagas, detales, areną lengva prižiūrėti ir naudoti. Man imponuoja gruboka architektūra, kuri tuo pačiu yra ekonomiška ir tarnauja žmonėms taip, kaip iš jos tikimasi.

Kokybiškai architektūrai nebūtinas didelis biudžetas, brangios statybinės medžiagos – tą norite pasakyti, padėka apdovanodami M. K. Čiurlionio mokyklos priestato autorius – „Sprik“ architektus?

I. A. Kalbant apie istorinių, senų pastatų  priestatus, visuomet iškyla dilema – ar naują priestatą paslėpti? Ar sukurti ekspresyvią skulptūrą? Ar kopijuoti istorinį stilių? M. K. Čiurlionio meno mokyklos priestato architektai pasirinko nuoširdų kelią: naujame korpuse jie bandė pritaikyti gretimiems istoriniams pastatams būdingas detales ar medžiagas, vis dėlto prisilaikydami šiuolaikiško įvaizdžio. Pastato šeimininkams ir architektams nepasisekė dėl itin prastos statybos darbų kokybės – dėl jos net kilo klausimas, ar architektūros idėja liko įgyvendinta. Tačiau, man paklausus mokinių, ar jiems patinka jų naujoji mokykla, jie atsakė žaibo greičiu: „Taip!“. Manau, kad tai – esmė. Koridoriuose, bendrose erdvėse pamatėme atsitiktinai kabančius paveikslus, keletą detalių, buitinių pakeitimų, dėl kurių vaikų kasdienybė tapo linksmesnė. Ir architektūros idėja nė kiek nenukentėjo nuo tokių patobulinimų. Taip, pastate akivaizdi architektų kova su aplaidžiais statybininkais. Tačiau mes nusprendėme, kad šiame pastate prasta statybos darbų kokybė nenužudė geros architektūros.

Vertindami Lietuvos architektūrą, apžiūrėjote nemažai skirtingų projektų. Ar pastebėjote charakteringų bruožų, kuriuos būtų galima vadinti Lietuvos architektūros identitetu? 

E. R. Pasąmoningai jaučiu, jog lietuviškos architektūros identitetas egzistuoja. Kita vertus, jį labai sunku suvokti. Viena iš priežasčių – jūs vis dar esate sparčios plėtros procese, perkuriate savo istoriją ir ieškote. Vietoj to, kad ieškotumėte nacionalinio identiteto, jūs ieškote sprendimų, kurie tiktų prie vietos, kurioje statoma, ir kultūrinio konteksto. Diegti architektūroje netikras patriotines idėjas būtų jau politinis veiksmas, ne architektūrinis.

M. P. Savitų bruožų galima rasti stebint urbanistinę plėtrą. Tai būdinga ir Latvijai – ne visa miestų aplinka yra išpuoselėta ir suplanuota. Tačiau tuo pačiu čia daugiau laisvės ir galimybių.