Nežinau, ar tai tiesa, tačiau pastebėjau, jog šiuolaikinėje Lietuvos, Latvijos ir Estijos architektūroje pasirodo originalių idėjų, tačiau jūs vis tiek pernelyg linkstate į jau pasenusias vakarietiškas architektūros madas. Jums tai ne į naudą.

Apžvelgiant naujausią Lietuvos architektūrą, atsiskleidžia ekonominės krizės poveikis: dominuoja viešieji pastatai, remiami valstybinėmis, miestų ar Europos Sąjungos (ES) lėšomis, bei individualūs namai. Dideli komerciniai centrai, biurų pastatai – reti. O ką architektai projektuoja jūsų šalyse?

M. P. Situacija Latvijoje panaši. Šiemet ir užpernai statėme labai daug viešų pastatų, finansuojamų ES fondų. Apžvelgiant tokius pastatus matyti, kaip institucijos priima sprendimus dėl tų pinigų panaudojimo: Latvijoje yra gerų, bet ir labai prastų pavyzdžių.

I. A. Estijoje taip pat vyrauja vieši – kokybiški ir prasti – projektai, finansuojami ES. Žinoma, Estija yra labai nedidelė šalis ir mes apskritai nestatome daug. Tačiau krizės metais Estijoje buvo pastatyti keli dideli prekybos centrai, nors iš verslo pusės man toks sprendimas atrodo keistas. Tačiau būta ir tokių prekybos centrų projektų, kuriuos investuotojai galų gale atsisakė įgyvendinti. Krizė sustabdė daugumą plėtros planų.

E. R. Kaip žinia, Suomija ES lėšų gauna labai nedaug, mes esame tie, kurie duoda. Šiuo metu Suomijoje klesti daugiabučių statyba, ir tam yra svari priežastis – būsto paskolos palūkanos beveik lygios nuliui. Taigi žmonės gali sau leisti pasiimti paskolą ir nusipirkti būstą. Tai viena labai aktyvi sritis Suomijoje. Antra, daug finansavimo skiriama senų pastatų renovacijai, rekonstrukcijai ir išplėtimui.

Biurų statybų nevyksta beveik visai. Suomijoje yra keletas didelių tuščių biurų pastatų, kompanijos atsisako savo darbuotojų ir neinvestuoja į naujas patalpas.

Viešasis sektorius kai kuriose srityse yra apmiręs, kitose – aktyvus, kaip, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos srityje, kuri šiandien gauna didžiulį biudžeto pinigų kiekį. Suomijoje kaip tik dabar statomi du milžiniški ligoninių kompleksai, kurių sąmatos bendrai siekia 400-500 mln. eurų.

Kadangi ekonominė krizė vis tęsiasi, žmonių netikrumas dėl ateities stiprėja, dėl to lūkuriuoja ir investicijos. O kai nėra investicijų, stoja ir statybos. Tačiau dėl kažkokios keistos priežasties, visas 100 % Suomijos architektų turi darbo. Šiuo metu architektų Suomijai net trūksta.

Kaip vertinate į projektus, įgyvendintus pasitelkus ES lėšas? Kaip ES reikalavimai, atrankos, projektavimo ir įgyvendinimo sistema lemia architektūros kokybę?

M. P. Akivaizdu, kad gerą pastatą galima sukurti tik turint adekvataus laiko projektavimui. Geriausi ES finansuojamų objektų latvijoje pavyzdžiai yra tie, kurių projektai buvo parengti prieš ateinant Europos lėšoms. Nes tik tuomet, kai turi laiko, gali apgalvoti projekto sprendinius, detales ir tinkamai paruošti projekto dokumentaciją. Kai po to gaunami Europos pinigai, jie realizuojami gana sėkmingai. Tačiau jeigu projektą reikia pristatyti per mėnesį, tuomet gero rezultato tikėtis naivu.

Įdomu, kad Latvijos miestų savivaldybės pasimokė ir mąsto toliaregiškai: žinodamos, kad ES lėšos bus prieinamos po kelerių metų, projektus už savivaldybės lėšas rengia gerokai prieš teikiant paraiškas.

I.