• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Baltijos šalys nebesikrato bendrystės įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą

2017 sausio 31 d.
„Rail Baltica“ nuotr.
„Rail Baltica“ nuotr.

Taline trijų Pabaltijo šalių premjerai pasirašė susitarimą dėl europinio geležinkelio „Rail Baltica“ jungties plėtros. Ne vienerius metus kaimyninės šalys apsikeitinėjo priekaištais stabdant šį istoriniu vadinamą projektą, tačiau po šiandienos susitikimo žadami pokyčiai.

„Susitarimas siunčia labai svarbią žinią Europos Sąjungos partneriams – Baltijos šalys susivienijo ir pateikė aiškius įsipareigojimus šį strateginį infrastruktūros projektą įgyvendinti, – sakė Vyriausybės vadovas S. Skvernelis. – Dabar itin svarbu užtikrinti tinkamą europinę paramą projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimui ir kitoje finansinėje perspektyvoje – po 2020 metų.“

Oficialiuose susitikimuose nekart pabrėžta, kad „Rail Baltica“ yra strateginis projektas, kurio įgyvendinimas turės teigiamos įtakos socialinei ir ekonominei regiono būklei, todėl svarbu jau dabar pradėti kartu dirbti ieškant naujų krovinių esamai ir būsimai „Rail Baltica“ jungčiai, užtikrinti tinkamą krovinių kiekį, keleivių judėjimą ir komfortą.

Trišaliame susitarime apibrėžti europinio standarto geležinkelio vėžės bendri techniniai parametrai, maršrutas, projekto įgyvendinimo terminai, esminiai finansavimo principai, bendros įmonės „RB Rail AS“ vaidmuo, bendradarbiavimo su Lenkija ir Suomija būdai.

Susitarimu Vilniaus jungtis įtvirtinama kaip integrali „Rail Baltica“ geležinkelio dalis, taip pat pabrėžiama, kad projektas „Rail Baltica“ būtų įgyvendintas iki 2025 metų, o naująja vėže būtų galima naudotis 2026-aisiais.

Pasirašytas susitarimas bus pateiktas Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentams ratifikuoti.

Tuo tarpu susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška Vilniuje susitiko su „Rail Baltica“ projektą koordinuojančios bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ valdybos pirmininke ir vykdomąja direktore Baiba Rubesa. Pirmajame šių vadovų susitikime aptartas „Rail Baltica“ projektas ir svarbiausi jo įgyvendinimo klausimai.

Abi pusės sutarė glaudžiai bendradarbiauti, siekiant efektyviai įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą. Pažymėta, kad europinės vėžės geležinkelio linijos nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos specialiojo plano patvirtinimas yra svarbus „Rail Baltica“ trasos nustatymo ir projekto įgyvendinimo etapas.

B. Rubesa susisiekimo ministrui pristatė „Rail Baltica“ geležinkelio linijos, kaip svarbios Šiaurės jūros – Baltijos jūros transporto koridoriaus dalies – viziją.  Susitikime aptarta projekto įgyvendinimo Baltijos šalyse eiga ir šių metų planai, taip pat būtinybė siekti pritraukti į „Rail Baltica“ kuo daugiau krovinių, kad ši geležinkelio linija pateisintų ekonominius lūkesčius. Itin svarbu įtikinti Europos Sąjungos (ES) institucijas numatyti ilgalaikį šio projekto finansavimą, iš ES fondų ir toliau skiriant 85 proc. projektui reikalingų lėšų bei „Rail Baltica“ projekto dalimi laikant geležinkelio jungtį tarp Vilniaus ir Kauno.

2017 m. sausio 11 d. Vyriausybė priėmė projekto „Rail Baltica“ naujosios geležinkelio 1 435 mm pločio atšakos nuo Kauno iki Latvijos sienos specialųjį planą ir pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

2011 metais projektas „Rail Baltica“ Lietuvoje buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad