Blog

Baltijos šalių komercinio turto rinka – investuotojų akiratyje

komercinio turto rinka, „DC PIER“
Verslo kompleksas „DC PIER“. Pauliaus Gasiūno nuotr.

Dėl lėtėjančios pasaulio ekonomikos turėdami ribotas galimybes įdarbinti pinigus, investuotojai žvilgsnius pastaraisiais metais kreipia į komercinio nekilnojamojo turto (NT) objektus, ypač – biurų segmentą. Šiam segmentui 2018 metai Lietuvoje buvo rekordiniai pritraukus iki šiol pačią didžiausią metinę 400 mln. eurų investicijų sumą.

Be to, NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ duomenimis, jau 2019 metų vasarį Švedijos kapitalo bendrovė „Eastnine“ Vilniuje už 128 mln. eurų nusipirko biurų kompleksą S7 ir tai yra didžiausias istorijoje biurų pastato įsigijimo sandoris Baltijos šalyse, patvirtinantis Lietuvos rinkos patrauklumą Skandinavijos šalių ir kitiems užsienio investuotojams.

Baltijos šalių potencialas

Mindaugas Kulbokas

Mindaugas Kulbokas.

„Newsec“ tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Baltijos šalyse Mindaugas Kulbokas atkreipia dėmesį, kad investicijų Baltijos šalių regione apimtys šiuo metu tvarios.

„Jos atspindi šių dienų mūsų šalių galimybes, arba apie 0,8–1 mlrd. eurų per metus. Žvelgiant iš 2–3 metų perspektyvos, labai tikėtina, kad Baltijos šalyse sandorių apimtys gali padidėti ir iki 2 mlrd. eurų per metus. Be to, prieš penkerius metų investuotojų dažniausiai vartotas terminas – „investicijos tik į sostines“ jau šiandien yra gerokai primirštas. Sandoriai fiksuojami ir antriniuose miestuose, pavyzdžiui Kaune, Narvoje ar Tartu, bet tuo pačiu nėra atsisakoma investicijų ir į tretinius miestus – Panevėžį ar Šiaulius“, – sako jis.

Pasak M. Kulboko, lyginant Baltijos šalių pritraukiamas investuotojų lėšas, šalies dydis turi svarbią reikšmę ir neabejotinai NT investuotojų dėmesys daugiausiai yra kreipiamas į Lietuvą, tačiau estai nusileidžia ne ką mažiau.

Kaip pastebi investicijų valdymo įmonės „Capitalica Asset Management“ generalinis direktorius Andrius Barštys, kartojasi tendencija, kad didžiausia šių investicijų dalis, tiek bendrai Europoje, tiek Baltijos šalyse nukeliauja į biurų pastatus, ir jos atsiriekia daugiau maždaug pusę visų investicijų į komercinį NT. Tai lemia kelios priežastys, tarp jų – nuolat augantis poreikis paslaugų centrams ir gana didelė šio segmento augimo niša, palyginti su kitomis Vakarų šalimis.

Regiono komercinio NT pajamingumas – patrauklus

Andrius Barštys

Andrius Barštys.

Investicijų į komercinį NT lygis išlieka aukštas visoje Europoje. Čia 2018 m. jis siekė 265 mlrd. eurų, arba 1 proc. mažiau nei 2017 m., o vien tik Baltijos regione – 971 mln. eurų, ir buvo net 14 proc. didesnis nei 2017 m. Didele dalimi sektoriaus patrauklumą lemia tai, kad Baltijos šalyse gerai išplėtota infrastruktūra ir vis dar pigesnė nei Vakaruose darbo jėga toliau skatina paslaugų centrų kėlimąsi į regioną.

„O tai reiškia augančią biurų plotų paklausą, iš kurios kyla ir pasiūla. Matome, kad tiek vietiniai, tiek užsienio vystytojai investuoja į objektus bei plečia komercinio NT rinką. Tuo pačiu, Baltijos regiono komercinio NT pajamingumas, lyginant su Vakarų Europa, beveik dvigubai aukštesnis. Tarptautinių institucinių investuotojų domėjimąsi mūsų regiono komerciniu NT lemia didesnio uždarbio siekis. Rinkai tai reiškia daugiau potencialių objektų pirkėjų, kurie biurų kainas kels į viršų“, – sako „Capitalica Asset Management“ generalinis direktorius.

Komercinio nekilnojamojo turto paslaugas teikiančios įmonės „CBRE Baltics“ ir banko „BNP Paribas“ skaičiavimais, 2018 m. vidutinis komercinio NT pajamingumas Baltijos regione siekė apie 6,5 proc., kuomet Vakarų Europos vidurkis buvo 3,6 proc. Aukščiausią, 5,8 proc. pajamingumą, Baltijos šalių sostinių A klasės biurų segmente generuoja Vilnius.

A. Barščio vertinimu, Baltijos regione investuotojai į ofisus gali tikėtis 13–18 proc. dydžio metinės grąžos, kai Vakarų Europoje šis rodiklis svyruoja ties 7–10 proc.. Be to, tokio tipo investicijos tinka didelės rizikos netoleruojantiems investuotojams, tarp jų – draudimo įmonėms ar pensijų fondams, nes akcijos ar obligacijos negeneruoja pakankamos ilgalaikės grąžos.

Lietuvos banko duomenimis, 2018 m. vadinamųjų informuotiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų (IISKIS) grynųjų aktyvų vertė pasiekė 694,4 mln. eurų – 41,1 proc. daugiau nei 2017 m., o iš 61 fondo 37 fondai investuoja į nekilnojamąjį turtą.

„Capitalica Asset Management“ inf.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.