Avarijos statybų aikštelėje priežastis tirs speciali komisija

2016 gruodžio 29 d.
Sauliaus Žiūros nuotr.
Sauliaus Žiūros nuotr.

Gruodžio 23 dieną bendrovės „Upės projektai“ plėtojamo verslo centro „Green Hall 3“ statybų aikštelėje trūkus dviem „Vilniaus vandenų“ magistraliniams nuotekų vamzdžiams, po pusantros paros avariją pavyko likviduoti. Neabejojama, kad priežasčių ir kaltųjų paieškos užsitęs kur kas ilgiau.

Šią švenčių išvakarėse nutikusią istoriją už uždarų durų pradėjo nagrinėti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) viršininkės Lauros Nalivaikienės įsakymu sudaryta avarijos tyrimo komisija. Joje – VTPSI, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento, Aplinkos apsaugos agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamento ir Kultūros paveldo departamento atstovai.

Komisijos užduotis – nustatyti įvykusios avarijos priežastis, normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus ir dėl to tiesiogiai atsakingus asmenis, taip pat ir asmenis, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija.

Tuo tarpu aplinkosaugininkai skaičiuoja gamtai padarytą žalą. Kaip rodo ką tik gauti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) laboratorinių tyrimų duomenys, po nuotekų vamzdyno avarijos sostinės Upės gatvėje į Neries vandenis su nuotekomis pateko amonio, BDS7 (biocheminis deguonies sunaudojimas per 7 paras), nitritų, nitratų, fosfatų, chloridų ir kitų teršalų. Pagal žalos gamtai atlyginimo skaičiavimo metodiką už kiekvieną tūkstantį kubinių metrų į upės vandenis paleistų teršalų avarijos kaltininkai turėtų mokėti mažiausiai po 15 tūkst. eurų. Pasak Vilniaus RAAD direktoriaus Mariaus Švaikausko, padaryta žala gamtai bus apskaičiuota gavus tikslius duomenis apie į Nerį patekusių nuotekų kiekį.

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ viešojoje erdvėje yra paskelbusi, kad po avarijos magistralinėje trasoje į aplinką pateko mažiausiai 20 tūkst. kubinių metrų nuotekų. Tačiau tai kol kas tik preliminari informacija. Remiantis šiais preliminariais duomenimis, bendra aplinkai padaryta žala siektų apie 300 tūkst. eurų.

Nuo pat avarijos pradžios aplinkosaugininkai vandens mėginius ėmė ne tik Neryje, bet ir Nemuno žemupyje. Šių vandens telkinių būklė stebima nuolat. Ligi šiol nėra pastebėta nei žuvų kritimo atvejų, nei kitų nerimą dėl ekosistemų keliančių požymių.

Taip pat skaitykite: Avarijos statybų aikštelėje tyrimas: kas kaltas dėl trūkusių nuotekų vamzdžių?
Komentarai