Sparčiai augantis gyvenamojo būsto įperkamumo rodiklis, didėjantis gyventojų skaičius ir palankios finansavimo sąlygos – pagrindiniai bokštai, ant kurių kyla Vilniaus nekilnojamojo turto rinka. Naujų butų pardavimai sostinėje jau rudens pradžioje pasiekė visų praėjusių metų apimtis, o gyventojų poreikių analizė rodo ryškėjančią tendenciją rinktis mažesnio ploto, tačiau aukštesnės kokybės būstą.

Vienos didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, verslui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ pardavimų direktoriaus Manto Umbraso teigimu, pastaruosius keletą metų Vilniuje darbo užmokesčio augimas pasiekė dviženklę procentinę išraišką ir kilo gerokai aukščiau nei koregavosi būsto kainos ar palūkanų dydis. Anot specialisto, augant visos šalies ekonomikai, vartotojų pasitikėjimas šiuo metu yra didžiausias nuo 2008 metų, o nekilnojamojo turto poreikį papildomai augina ir fiksuojama nedidelė teigiama migracija.

„Susiformavus tokių aplinkybių deriniui, daugėja ir galimybių, ir noro pirkti nekilnojamąjį turtą, taip pat stebime stiprėjantį paklausos poslinkį kokybiškesnio, aukštesnės klasės būsto link. Mūsų atlikta rinkos analizė rodo, kad pasiūlos ir paklausos pagal kambarių skaičių bei plotą balansas indikuoja bendrą tendenciją būsto plotui mažėti, siekiant kokybiškesnės ar net prabangesnės alternatyvos gyvenamajai vietai“, – teigia M. Umbrasas.

Augimo tempas – didžiausias per penkerius metus

Šių metų trečią ketvirtį Vilniuje parduota 28,1 proc. daugiau butų nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Aukštos klasės būsto pardavimų rodiklis augo 29,6 %.

M. Umbraso teigimu, 2019-ųjų metų pardavimų tempas kol kas yra didžiausias per pastaruosius penkerius metus. Lyginant su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, stebimas 37,7 proc. metinis pardavimų apimties augimas.

„Parduotų butų kiekis Vilniuje jau perkopė visų praėjusių metų rezultatus. Tikėtina, kad iki metų galo jis sieks apie 4800 butų arba beveik trečdaliu daugiau nei pernai, kai buvo parduotas 3671 butas“, – sako M. Umbrasas.

Aukštos klasės būsto pardavimai sostinėje per pirmuosius tris ketvirčius augo 24,3 %. Lyderio poziciją užimdama trečdalį rinkos šioje klasėje išsaugojo „Darnu Group“, kuri per pirmuosius devynis mėnesius pardavė 144 butus: visi jie – didžiausio Lietuvoje konversijos projekto metu senamiestyje atgaivinamame „Paupio“ rajone. Vien per trečiąjį ketvirtį jame realizuoti 65 butai arba daugiausiai tarp visų aukštos klasės būsto projektų Vilniuje. Dar 93 butus „Darnu Group“ pardavė „Paupyje“ pernai.

Šiais metais „Darnu Group“ į gyvenamuosius kvartalus „Paupio“ projekte investuoja 40 mln. eurų – čia baigiami statyti trys pirmieji gyvenamieji kvartalai, kuriuose bus įkurti 382 butai ir komercinės patalpos.

Renkasi geriau išplanuotą ir kokybiškesnį būstą

Anot M. Umbraso, gyventojų būsto įperkamumo rodiklis vien per antrąjį šių metų ketvirtį ūgtelėjo 12,3 procentinio punkto. Šis pokytis, vis sparčiau augantys aukštos klasės būsto pardavimai ir paklausos analizė išryškino naują tendenciją rinktis mažesnį, bet kokybiškesnį būstą.

„Vis daugiau vilniečių renkasi gyventi arčiau miesto centro, kur sukoncentruota daugiau kokybiškos infrastruktūros bei užtikrinama aukštesnė gyvenimo kokybė. Galimybė rinktis mažesnį, tačiau racionaliai išplanuotą, kokybiškesnį ar net prestižiškesnį būstą nusveria kvadratinių metrų skaičių“, – sako M. Umbrasas.

Specialisto teigimu, pagrindiniais naujos statybos butų pardavimų akceleratoriais ir toliau išliks stabili makroekonominė aplinka, pozityvūs gyventojų lūkesčiai bei realiojo darbo užmokesčio augimas, lenkiantis būstų kainų augimą.

„Makroekonominius rodiklius atspindi ir nuosekliai didėjantis naujos statybos butų santykis bendrame pardavimų katile, kuris šiemet siekia 38,6 proc. Palyginimui, 2018 m. jis sudarė 34,4 proc., metais anksčiau – 35,6 proc. nuo visų fiksuotų sandorių. Tad naujų būtų pardavimai ir toliau auga sparčiau nei senesnės statybos“, – pažymi M. Umbrasas.

„Darnu Group“ inf.