Gal vertėjo pasamprotauti apie tai atsižvelgiant ir į kitų mintis?
Skaitant knygą tikėtasi, kad autorė kiek daugiau aptars ir kai kuriuos temai svarbius urbanistinius aspektus. Mat problemos, susijusios su istorinio pastato išorės atkūrimo reikalais, kitame lygmenyje atkartojamos platesnės gyvenamosios aplinkos segmentuose, kur nesibaigia diskusijos apie tai, kokio laipsnio kūrybinė interpretacija leistina urbanistinėje renovacijoje.
Nenoriu sutikti su autorės teiginiu, kad baigusių studijas architektų likimą dažnai spręsdavo aukštosios mokyklos komisija, skirsčiusi darbo vietas. Iš savo patirties žinau, kad buvo galimybė rinktis darbo vietas patiems, priklausomai nuo absolventų eiliškumo sąrašo, sudaryto pagal pažymius ir politinį lojalumą. Konkretus projektavimo institutas buvo pasirenkamas atsižvelgiant į asmeninius polinkius, jei esantieji sąraše aukščiau kitiems tų vietų palikdavo.
J. Butkevičienės monografiją skaityti labai įdomu. Užtikrinu, kad tokių drąsių darbų moksliniame Lietuvos paveldosaugos diskurse nėra daug. Tai ne apologetinis, ne panegiriškas, bet tikras mokslinis darbas, liudijantis atsidavimą mokslo pažangai. Autorė nuoširdžiai pristatė mums diagnostiškai labai reikšmingą paveldotvarkos darbų barą, kuriame atsispindi visi aktualūs Lietuvos paveldotvarkos rūpesčiai, bėdos, problemos. Knyga turės ne tik akademinę reikšmę – kaip medžiaga paskaitoms, ji dėl įdomios, aktualios temos bus naudinga ir projektuojantiems architektams restauratoriams, kitiems su paveldotvarka susijusiems specialistams, šios veiklos administratoriams, taip pat platesnei visuomenei, potencialiems užsakovams.
Dosjė
Knygos autorė architektūrologė, kultūros paveldo specialistė dr. Jolita Butkevičienė dirba Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Menotyros katedroje. Pagrindinės autorės mokslinių interesų sritys: architektūros paveldotvarkos teorijos ir praktikos problemos, viešajame diskurse dominuojanti kultūros paveldo samprata ir jos poveikis paveldotvarkos procesams, kultūros paveldo išteklių tvarios panaudos problemos, Lietuvos architektūros istorija. Dr. J. Butkevičienės disertacijos tema – Lietuvos mūrinės architektūros paveldotvarka sovietmečiu.
Recenzijos autorius dr. Vytautas Petrušonis – architektas, urbanistas, architektūros tyrinėtojas, Lietuvos architektų sąjungos narys, Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos (ICOMOS) Lietuvos nacionalinio komiteto narys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Architektūros pagrindų ir teorijos katedros dėstytojas. Daktaro disertacijos tema – „Vietovės kultūrinio tapatumo respektavimas architektūroje“. Parašė per 50 mokslo publikacijų ir straipsnių architektūrinėje profesinėje spaudoje. Mokslinių interesų sritys: vietovės kultūrinio tapatumo respektavimas architektūroje, struktūriniai tipologiniai architektūrinių objektų ypatumai, psichologiniai architektūros aspektai, architekto etika, architektūrinės veiklos metakritika.
