Vokietijoje mokykla pastatyta iš medienos ir nugriauto viaduko betono

Autorius: pagal archdaily.com parengė Deimantė Daugintytė
Vilnsdorfo pradine mokykla
Sebastian Schels nuotraukos

Vilnsdorfo pradinė mokykla Vokietijoje demonstruoja, kaip visuomeninio pastato konstrukcijose galima derinti medieną, surenkamąjį gelžbetonį ir perdirbtą betoną iš nugriauto viaduko. Architektai medžiagas parinko pagal jų konstrukcines savybes, o jungtis suprojektavo taip, kad pastato elementus ateityje būtų galima išardyti ir panaudoti pakartotinai.

Vakarų Vokietijos Vilnsdorfo miestelyje pastatyta apie 4 600 m² ploto pradinė mokykla su sporto sale. Projektas išsiskiria ne tik medienos ir betono konstrukcijų deriniu, bet ir konkrečiu žiedinės statybos sprendiniu: dalis statyboms reikalingo betono gauta perdirbus vietos greitkelio viaduko konstrukcijas.

Mokyklą projektavo architektūros studijos „BUERO BB“ ir „Architektur Immendörfer“. Naujas pastatas sujungė keliose vietose veikusias mokyklas, kurių patalpos nebeatitiko šiuolaikinių ugdymo poreikių. Savivaldybei buvo svarbu ne tik sukurti daugiau erdvės mokiniams, bet ir išsaugoti aplinkinį mišką bei racionaliai panaudoti ribotą biudžetą.

Vilnsdorfo pradine mokykla 2

Betonas iš nugriauto viaduko – naujo pastato konstrukcijoms

Vienas svarbiausių projekto sprendinių – iš nugriauto viaduko gauto betono panaudojimas naujoje mokykloje. Taip griovimo metu susidariusi medžiaga tapo statybų ištekliumi, o ne vien atliekomis, kurias reikėtų išvežti ir utilizuoti.

Perdirbto betono naudojimas leidžia mažinti pirminių žaliavų poreikį. Vis dėlto tokiam sprendimui būtinas techninis medžiagos įvertinimas: jos savybės, tinkamumas konkrečioms konstrukcijoms ir atitiktis projektavimo reikalavimams. Perdirbtas betonas negali būti automatiškai naudojamas bet kurioje pastato dalyje – jo panaudojimą lemia konstrukcinė paskirtis ir medžiagos parametrai.

Vilnsdorfo pradine mokykla 1

Kiekviena medžiaga – ten, kur ji veiksmingiausia

Pastatas įkomponuotas miškingame šlaite. Priklausomai nuo reljefo, iš vienos pusės jis yra dviejų, o iš kitos – trijų aukštų. Kompaktiškas tūris leido sumažinti poveikį aplinkiniam miškui ir pritaikyti pastatą prie sklypo aukščių skirtumų.

Apatinėje pastato dalyje, kur konstrukcijos liečiasi su gruntu, naudojamas gelžbetonis. Pirmojo aukšto perdangoms pasirinktos surenkamosios gelžbetoninės briaunotosios plokštės, atremtos į medines kolonas. Viršutiniame aukšte konstrukcinė schema pasikeičia: pagrindinę laikančiąją sistemą sudaro medinės kolonos, sijos ir briaunotosios perdangos, o betoninės skersinės sienos užtikrina konstrukcijos standumą.

Toks hibridinis sprendimas leidžia panaudoti skirtingų medžiagų pranašumus. Betonas tinkamas apkrovas perduodančioms, su gruntu besiliečiančioms ir standumą užtikrinančioms konstrukcijoms, o mediena suteikia galimybę sumažinti dalies konstrukcijų svorį ir kurti lengvesnę viršutinių aukštų sistemą.

Konstrukcijos paliktos matomos

Mokyklos konstrukciniai elementai neuždengiami dekoratyvinėmis apdailos plokštėmis. Medinės konstrukcijos jungiamos varžtais, inžinerinės sistemos atskiriamos nuo kitų pastato elementų, o vidaus įranga projektuojama taip, kad ją būtų galima keisti neardant visos konstrukcijos.

Tai aktualu vertinant pastato gyvavimo ciklą. Jei ateityje pasikeistų mokyklos poreikiai arba tektų atnaujinti atskiras sistemas, dalį komponentų būtų galima pakeisti ar išmontuoti. Tokiu būdu mažinamas poreikis griauti ištisas konstrukcijas ir iš naujo naudoti daug pirminių medžiagų.

Mokykla įkomponuota į miško šlaitą

Pastato planą organizuoja centrinė laiptinė, kylanti per natūraliai apšviestą vidinę erdvę. Aplink ją išdėstytos mokymosi zonos, kuriose klasės grupuojamos su bendromis erdvėmis individualizuotam mokymuisi, įtraukiajam ugdymui ir mokytojų darbui.

Įprastų ilgų koridorių atsisakyta. Vietoj jų kuriami trumpesni ryšiai tarp mokymosi erdvių, o langai ir vizualiniai ryšiai atveria miško, medžių ir aplinkinių kalvų vaizdus.

Kraštovaizdžio sprendiniai taip pat pritaikyti reljefui: žaidimų ir lauko veiklų zonos išdėstytos skirtinguose lygiuose, o miškas tampa kasdienės mokinių aplinkos dalimi.

Pastato energijos poreikiams padengti naudojamas geoterminis šilumos siurblys ir ant žaliojo stogo įrengta saulės elektrinė. Projektui suteiktas Vokietijos tvarios statybos tarybos DGNB „Gold“ sertifikatas.

Temos: antrinis statybinių medžiagų panaudojimas, Tvari statyba

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai