Jo įkūrėjai siekė sukurti centrą, kuriame galėtų susitikti ir dirbti tarptautinė mokslininkų bendruomenė. Nuo centro įkūrimo čia surengti 129 kursai ir seminarai, išleistos 178 knygos, 53 miestuose (26 šalyse) surengtos 98 parodos.
Istoriniame Venecijos mieste 1987 metais prie Architektūros universiteto esančiame sename medvilnės fabrike buvo įkurtas architektūros archyvas „Archivio Progetti“, kuris veikia ir kaip tyrimų centras.
Romoje, Zahos Hadid suprojektuotame įspūdingame pastate, 2010 metais įkurtas pirmasis nacionalinis Italijos architektūros muziejus „MAXXI Architettura“. Kuriant jį sujungtos dvi idėjos: archyvuoti XX amžiaus architektūros istoriją ir tuo pačiu reaguoti į dabarties iššūkius, interpretuojant šiandienius visuomenės lūkesčius – čia susijungia praeitis ir dabartis, ir tai virsta metodais, padedančiais plėsti žinias ir analizuoti tendencijas, kultūrinius modelius.
„MAXXI Architettura“ – tai po vienu stogu veikiantis muziejus, archyvas, biblioteka ir mediateka, apimantys XX ir XXI amžiaus kolekcijas, fotografijas. Pats muziejaus pastatas 2010 metais gavo Karališkojo britų architektų instituto įsteigtą Stirlingo prizą.
Ispanijoje net trys iš keturių žinomesnių muziejų įsikūrę sostinėje. Nenuostabu, kad net du iš archyvų pagerbia architektą Antoni Gaudí. Tai pačios Šv. Šeimynos (La Sagrada Familia) šventyklos archyvai, kuriuos jo mokiniai pradėjo kaupti ir gaivinti iškart po to, kai sudegė didžioji dalis paties architekto archyvų.
1956 metais A. Gaudí vardu – „Càtedra Gaudí-ETSAB-UPC“ – buvo pavadintas naujai įsteigtas dokumentacijos ir tyrimų centras prie Katalonijos politechnikos universiteto. Jo archyve kaupiami XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus pirmosios pusės daugiausia šio architekto darbai ir katalonų architektūros dokumentai, brėžiniai, archyvai, maketai, pastatų fragmentai, fotografijos, skaidrės.
O štai 1930 metais įkurtas Katalonijos architektų kolegijos istorinis archyvas yra viena svarbiausių tokių dokumentų saugyklų Europoje – čia sukauptos profesionalios beveik 100 architektų kolekcijos. Šiandien archyve – net apie 1,85 mln. eksponatų. Archyvo biblioteka, sauganti per 180 tūkst. šaltinių, tarp kurių yra datuojamų net XVI amžiumi – antra pagal dydį Europoje.
Prancūzijoje irgi net trys iš keturių reikšmingesnių architektūros muziejų yra susitelkę sostinėje – Paryžiuje. 1882 metais čia duris atvėręs Lyginamosios skulptūros muziejus (Viollet-le-Duc’s museum of Comparative Sculpture) padėjo tvirtus pamatus augančiam architektūros darbų ir pavyzdžių archyvui, iš kurio 2007 metais gimė Miesto architektūros ir paveldo muziejus, o prie jo buvo įsteigtas Architektūros archyvų centras. Šiuo metu archyve saugomi šimtai tūkstančių planų, brėžinių, fotografijų, rašytinių dokumentų ir kitų eksponatų: archyvo lentynų ilgis – 7 kilometrai. Visa archyvinė medžiaga ir kai kurios reprodukcijos prieinamos per muziejaus interneto duomenų bazę „ArchiWebture“.
1982-aisiais, įgyvendinant Prancūzijos decentralizacijos politiką, kiekviename šios valstybės regione buvo įkurti regioniniai šiuolaikinio meno fondai. Vienas tokių centrų Orleane nuo 1991 metų išaugo į aktyvų tyrimų ir meninio bei architektūrinio eksperimentavimo centrą, kur saugoma ir vertinga XX amžiaus 7–8 dešimtmečių avangardo architektūros kolekcija.