Architektūros mohikano projektą po beveik pusės amžiaus perimantis jo sūnus: jausmas geras

Jokūbas Baltrukonis 2022 vasario 4 d.
ryšių rūmai julius šeibokas justinas šeibokasTik SA
Julius Šeibokas, Justinas Šeibokas ir buv. Ryšių rūmai. (Norbert Tukaj nuotr,)

Toks reiškinys architektų pasaulyje – itin retas. Metų pradžioje Vilniaus savivaldybei buvo pateiktas buvusių Ryšių rūmų pastato rekonstrukcijos projektas. Vieno žymiausių Lietuvos architektų, modernisto Justino Šeiboko kūrinį naujam gyvenimui prikels jo sūnus, architektas Julius Šeibokas.

1978 m. pastatytas buvusių Ryšių rūmų pastatas yra laikomas vienu iš Vilniaus modernizmo architektūros grynuolių. Šis projektas, kartu su metais vėliau pastatytu buv. Lietuvos kooperatyvų sąjungos administraciniu pastatu, yra neabejotinai ryškiausi J.Šeiboko darbai. Portalas SA.lt pakalbino žymaus architekto sūnų Julių Šeiboką.

„Jausmas geras ir dar tą jausmą vejasi mintys: „na pagaliau“. Šį pastatą nagrinėju nuo magistro studijų laikų 2008 m., turėjau surinkęs labai daug medžiagos – tiek namuose iš tėvelio archyvų, tiek projektavimo instituto archyvų, tiek iš spaudos, todėl 2010 m. pradėjus šio komplekso projektinių pasiūlymų rengimą, buvau tam gerai pasiruošęs.

Tuo metu dirbau pas architektą-legendą Leonidą Merkiną. Kai tuo metu pastatą valdančios įmonės atstovai kreipėsi į mano tėvą dėl projektinių pasiūlymų parengimo, sumanėme tokią kolaboraciją – kartu su dviem architektūros mohikanais parengti šio komplekso rekonstrukcijos viziją ir nustatyti jo vertingąsias savybes, juo labiau, jog tėvas dėl sveikatos problemų jau buvo nebedarbingas“, – apie buvusių Ryšių rūmų rekonstrukcijos idėjos pradžią pasakoja J.Šeibokas.

Pastatas, skirtas bendrauti su pasauliu

Ryšių rūmai buvo projektuojami kaip traukos centras, pasikalbėjimo punktas. Ši telefonų stotis turėjo užtikrinti patikimą ryšį sparčiai besivystančioje technologijų srityje.

Projektuoto pastato lokacija įpareigojo pastato autorių J.Šeiboką įgyvendinti senamiesčiui būdingus pastatų (posesijų) planavimo, projektavimo principus, taip pagerbiant teritorijos istoriją, per amžius susiformavusią tipologiją, išpildant idėjas moderniais metodais ir technologijom.

Iš to sekė idėja centrinę pastato dalį (korpusas B, apjungiantis Prie Palangos g. esantį korpusą A ir prie Vilniaus g. esantį korpusą C) paversti dengtu, senamiesčiui būdingu kiemu, kuriame vyko pagrindinis žmonių, lankytojų judėjimas. „Pereinamame kieme“ buvo įrengti pasikalbėjimo, skambinimo, pašto skyriai.

Pastato korpusas C, esantis prie Vilniaus g. buvo projektuotas remiantis tuo metu galiojusiu senamiesčio atkūrimo reglamentu, įpareigojusiu visus naujai statomus pastatus projektuoti pakeltus nuo žemės (ant kolonų), taip sukuriant pastato lengvumo jausmą ir sumažinant jį vizualiai, šį elementą galima pamatyti visuose to meto moderniuose pastatuose, keletas pavyzdžių:

Korpuso C fasadas buvo vienas pirmųjų Lietuvoje, kuris buvo suprojektuotas iš pasikartojančių tipinių monolitinių gaminių, kurie taip pat panaudoti sukuriant dar vieną senamiesčio pastatams būdingą elementą – pastato erkerį.

Visuose suprojektuotuose korpusuose įgyvendintas dar vienas senamiesčiui būdingas elementas – šlaitiniai stogai su mansardiniais aukštais juose.

rysiu rumai seibokas

Tuo tarpu kai korpusas B buvo projektuotas kaip pasikalbėjimo, skambinimo, susitikimų centras, o korpusas C buvo skirtas administracinei paskirčiai (Ryšių ministerija), korpusas A buvo kuriamas išskirtinai technologinei paskirčiai: buvo suprojektuotas pramoninis konstruktyvas pritaikytas išlaikyti dideles telefonų mašinų apkrovas, su dideliu aukšto aukščiu ~4.90m ir su mažais langais, kurių šiai paskirčiai nebuvo reikalinga.

Tik autoriaus pastangų dėka korpuso A fasaduose buvo įrengti nedideli vertikalūs langai, kurių paskirtis labiau buvo skirta mašinų aptarnaujančio personalo suvokimui, koks yra dienos metas, nei tam, kad įleistų dienos šviesos į pastatą.

Šios idėjos buvo gyvos tol, kol išsivystė komunikacinės technologijos ir jei korpuso C administracinė paskirtis yra naudojama iki šiol, B korpuso paskirtis kaip ir buvo sumanyta yra paslaugų (pritaikyta restoranų ir barų veiklai), A korpuso funkcija ir paskirtis turėjo pasikeisti, tolimesniam aktyviam pastato eksploatavimui.

Juk kiekvieno pastato gyvenimo trukmė tiesiogiai priklauso nuo to pastato eksploatavimo, jei pastatas nebus eksploatuojamas – jis sunyks ir nebeteks vertės, todėl ir šis pastatas privalo pasikeisti tam, kad išliktų.Justinas Šeibokas

Esminiai pokyčiai

Projektiniuose siūlymuose skelbiama, jog pastatas po rekonstrukcijos bus administracinės paskirties, pirmuose aukštuose planuojamos kavinių, restoranų patalpos.

A korpusas. Projektinių pasiūlymų sprendiniuose keičiami korpuso fasadai, išsaugoma vertingoji savybė fasadų vertikalus skaidymo pobūdis, naujais fasadinės sistemos elementais. Kadangi korpuso pirminė funkcija nereikalavo didelio langų kiekio, langų kiekį administracinei funkcijai yra būtina padidinti, skelbiama projektiniuose siūlymuose.

Siekiant maksimaliai išlaikyti pirminę korpuso architektūrinę išraišką nauji langai numatomi horizontaliose plokštumose ir plokštumose kurios yra pasuktos 45 laipsnių kampu. Tokiu būdu korpuso pirminis vaizdas nuo ypatingos svarbios Vilniaus gatvės perspektyvos beveik nepasikeičia.

Išlaikomas mansardinių stogų tipas. Esama karnizo linija paaukštinama, tačiau išlaikomas Senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimas, „Maksimalus naujai statomų ir rekonstruojamų pastatų aukštingumas – 4 aukštai su mansarda, karnyzo ir stogo kraigo lygis neturi viršyti aplinkinių pastatų karnizo ir stogo kraigo lygio“. Pastato kraigo aukštis suvienodinamas su dabartinio techninio aukšto aukščiu. Vidinė pastato dalis pilnai perplanuojama pritaikant administracinei funkcijai.

Prie korpuso A projektuojamas pastato praplėtimas ~3600kvm, architektūriniais elementais aiškiai atskiriantis senąją pastato dalį nuo naujos, kaip leidžia objekto vertingųjų savybių aktas, korpuso šiaurinėje pusėje. Praplečiamojo pastato fasadas projektuojamas panaudojant ir interpretuojant C korpuso (nuo Vilniaus g.) fasadinio elemento motyvą.

rysiu rumai seibokas

B Korpusas. Korpuso išoriniai gabaritai nekeičiami. Išsaugomos vertybės „B“ korpuso ŠR fasado aklinos gelžbetonio atitvaros tipas, „B“ korpuso ŠR fasado aklinos gelžbetonio atitvaros reljefinės puošybos tipas, „B“ korpuso ŠR fasado kompozicija: pirmas aukštas įtrauktas, antras ir trečias aukštai uždengti aklina gelžbetonio dekoratyvine atitvara, Stogo forma – mansardinių stogų tipas.

B korpuso vidus perplanuojamas pilnai, kadangi po juo įrengiama požeminė automobilių saugykla, ir korpusas pritaikomas  administracinei bei komercinei veiklai. Fasadai keičiami kiemo pusėje, objekto aikštės pusėje, ir Islandijos g. pusėje pirmame aukšte kur šiuo metu yra esami įėjimai į kavines.

Planuojama pagilinti po B korpusu esantį požeminį parkingą iki -2 ar -3 aukštų, bet tiksli darbų apimtis paaiškės atlikus papildomus tyrimus (geologija, archeologija)

C korpusas. Šiuo projektu nesprendžiamas, korpusas yra saugomas ir nerekonstruojamas.

Ant stogo – apželdinta terasa

Pastato stogai tiek ant žemesnio korpuso B tiek ant aukštesnio korpuso A planuojami kaip apželdinami stogai.

B korpuso stogas planuojamas pritaikytas labaiu administracinio pastato darbuotojams, viešo atėjimo ant jo nenumatoma. Želdynai projektuojami taip, kad būsima inžinerinė įranga (kaminėliai, išoriniai blokai etc.) būtų natūraliai pridengiami.

rysiu rumai seibokas

Šiuo sprendiniu taip pat norima nuimti vizualinį triukšmą matomą kaimynų per langus (taip pat ir pastate dirbančių), nes žymiai estetiškiau atrodo žalia stogo plokštuma nei ruberoido ir inžinerinės įrangos kompozicija, teigia architektas J.Šeibokas.

Sklypo viduje, ant ūkinio kiemo stogo planuojama vieša erdvė, kur galima bus ateiti visiems norintiems, manome, jog ši erdvė turės darbo laiką, kad galimas keliamas triukšmas netrukdytų aplinkinių namų gyventojams.

rysiu rumai seibokas

A korpuso stogas planuojamas apželdintas ir numatoma terasa/ apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsivers nuostabios Vilniaus senamiesčio panoramos. Ant šios terasos galima bus patekti visiems norintiems, bet ji taip pat greičiausiai turės darbo laiką, tam kad nebūtų triukšmo aplinkiniams gyventojams. Šio stogo želdynai, kitaip nei kitų apželdintų terasų, numatomi žemaūgiai, tai bus labiau laukinė pieva.

rysiu rumai seibokas

Kurs naują viešąją erdvę

„Labiausiai planuojama atnaujinti vidinę komplekso aikštę, kurioje šiuo metu įrengta baisi Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų automobilių stovėjimo aikštelė.

Senamiesčio apsaugos reglamente yra nurodyta, jog toje zonoje turi būti atkurti želdiniai (praeityje šioje vietoje yra buvęs sodas). Tai išpildydami vidinę aikštę kuriame kaip modernią miesto aikštę su žaliuojančių medžių masyvu, medžių rūšis parenkant taip, jog keičiantis metų laikui ir medžių lapijos spalvai – lapija taip pat keistųsi įvairiomis spalvomis (vieni medžių lapai ruduoja rudžiau, kiti raudoniau, treti gal būt geltoniau)“, – sako architektas J.Šeibokas.

Architektas taip pat tvirtino, jog bus dirbama su sostinės savivaldybe ir tam, kad sutvarkyti itin blogos būklės Palangos gatvės atkarpą. Joje planuojama sukurti pėsčiųjų alėją ir atsisakyti automobilių eismo.

„Tai įvyks atskiru projektu, nes ši teritorija jau yra už mūsų projektuojamo sklypo ribos ir tam bus rengiamas atskiras projektas. Planuojami darbai: pakeisti grindinį, panaikinti esamus laiptus ir įrengti nuožulnų taką, užtikrinantį patogų pėsčiųjų, dviratininkų“, – teigia J.Šeibokas.

Aplinkos sutvarkymo ir apželdinimo koncepciją J.Šeibokas ir projektavimo įmonė „Viltekta“ kuria kartu su studija „Studio Space/Time“, kuri parengė želdynų koncepciją.

pastatas

Svarbiausios architektūros, interjero ir paveldo naujienos – nepraleiskite!

Komentarai