Blog

Architektūros fondas tapo tarptautinės organizacijos nariu

Architektūros fondas, „Future Architecture“
Architektūros fondas tapo „Future Architecture“ platformos nariu. Janez Klenovšek nuotr.

Lygiavertė partnerystė su Romos šiuolaikinio meno muziejumi „MAXXI“, Londone įsikūrusia Karališkąja meno akademija, Mies van Der Rohe fondu Barselonoje, Lisabonos architektūros trienale ir kitomis žinomomis architektūros organizacijomis iš Berlyno, Oslo, Talino, Belgrado ir kt. Tokio pripažinimo sulaukė Architektūros fondas, kuris nuo 2020 m. taps Europos architektūros insitucijas vienijančios „Future Architecture“ platformos nariu.

Pasak vienos iš Architektūros fondo steigėjų Julijos Reklaitės, narystė „Future Architecture“ platformoje, kuriai dabar priklauso 23 Europos architektūros organizacijos, leis dalytis profesinėmis žiniomis, patirtimi, rengti bendrus tarptautinius projektus, kolaboracijas.

2020 m. Architektūros fondas dirbs kartu su talentingais kūrėjais iš „Future Architecture“ tinklo ir kvies prisidėti prie fondo organizuojamų iniciatyvų, tokių kaip „Open House Vilnius“, Architektūros [pokalbių] fondas, Keliaujančios architektūros dirbtuvės ir kt.

Architektūros fondo atstovės – J. Reklaitė ir organizacijos vadovė Sandra Šlepikaitė dalyvavo kasmetiniame „Future Architecture“ narių susitikime ir „Creative Exchange“ konferencijoje. Renginyje susitiko platformos nariai ir jauni talentingi kūrėjai iš visos Europos, buvo pristatytos veiklos kryptys, aptartos vyraujančios temos ir bendradarbiavimo modeliai.

Julija Reklaitė. Janez Klenovšek nuotr.

Julija Reklaitė. Janez Klenovšek nuotr.

„Future Architecture“ kasmet pakviečia prisijungti tik vieną Europos instituciją, kuri patenka į tarptautinę bendruomenę ir gali pasinaudoti visomis Europos Sąjungos remiamos platformos bendradarbiavimo galimybėmis. Platformos steigėjai šiemet sulaukė net 19 pasiūlymų iš 15 šalių, tačiau juos labiausiai įtikino Architektūros fondo idėjos ir iniciatyvos.

J. Reklaitės teigimu, kvietimas tapti tarptautinio tinklo nariu parodo, kad Lietuvoje vykstantys architektūros procesai ir idėjos yra aktualios Europai.

„Pastaraisiais metais buvome pastebimi tarptautinėje erdvėje – reprezentavome Lietuvą 2016 ir 2018 m. Venecijos architektūros bienalėse su „Baltijos paviljonu“ ir „Pelkių mokykla“, kur sulaukėme nemažai dėmesio, kitos fondo veiklos buvo matomos ir veikimo principai stebimi. „Future Architecture“ paraiškoje pasiūlėme visas fondo kuruojamas iniciatyvas apjungti pagal vieningą temą „Kuriant pasakojimus“ („Building Narratives“). Ši kryptis jiems imponavo, jos aktualumą tik patvirtino Liublianoje vykęs narių suvažiavimas, tad tai įgyvendinsime kartu su talentingais kūrėjais, – pasakoja J. Reklaitė.

Be pasiūlytos vieningos temos Architektūros fondo komanda pateikė ir dar vieną idėją – eksperimentinę platformą, kurioje būtų galima vystyti architektūrines idėjas, neturinčias konkretaus užsakovo, taip suteikiant kūrėjams daugiau erdvės ir atpalaiduojant nuo kliento-užsakovo santykių. Šią iniciatyvą ateityje planuojama plėtoti kartu su „Future Architecture“ platformos, kurią iš dalies finansuoja ES programa „Kūrybiška Europa“, nariais.

„Future Architecture“ narių susitikimas. Janez Klenovšek nuotr.

„Future Architecture“ narių susitikimas. Janez Klenovšek nuotr.

Pernai Architektūros fondas tapo vienintele architektūros srities organizacija, kurios strateginių veiklų įgyvendinimą trejus metus finansuos Lietuvos kultūros taryba.

„Vienas iš Architektūros fondo strategijos tikslų – jungtis į tarptautinius tinklus, ką ir įgyvendiname prisijungdami prie „Future Architecture“ platformos. Kasmet planuojame aprėpti įvairias veiklas – pokalbių ciklus, renginius, iniciatyvas, dirbtuves vaikams – po vieninga tema. Taip pat tęsime misiją kurti terpę architektams bendrauti tarpusavyje ir bendradarbiauti. Dar viena sritis, kurioje norime augti ir jai skirsime daugiau dėmesio – architektūros kritika“, – pasakoja S. Šlepikaitė.

Jau 15 metų veikiančio Architektūros fondo tikslas – populiarinti architektūrą, pasakoti apie vykstančius procesus, burti architektų bendruomenę, skleisti žinias apie Lietuvos architektūrą užsienyje.

Janez Klenovšek nuotr.

Janez Klenovšek nuotr.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.