Archipovaitė linkusi abejoti, ar iš tiesų aukštųjų architektūros mokyklų tendencijos bent jau mūsų šalyje skiriasi: „Lietuvoje aukštųjų architektūros mokyklų – ne viena, tačiau jos vienodėja. Būtų dvi – galbūt labiau išsiskirtų, o ne konkuruotų bandydamos užauginti tokius pat specialistus. Išeitis – specializuotis, kad rinkoje būtų užpildytos spragos. Šiandien visi nori kurti, nori vardo, pripažinimo. Tačiau labai svarbu nepamiršti, kad architektūra yra visur: tai ne tik pastatai, bet ir erdvės, kurias kuriame aplink juos.
Kurdami fizinę struktūrą, kartu plėtojame socialinę, politinę ir ekonominę aplinką. Architektūrinis mąstymas, gebėjimas vienu metu matyti ir kurti keliuose lygiuose yra svarbūs ne tik pastatų dizaino procesui – šie gebėjimai vertinami įvairiose srityse, susijusiose su miestais ir jų iššūkiais: transporto, viešųjų erdvių, socialinių problemų, nusikalstamumo, sveikatos, pastatų restauravimo ir renovacijos procesų bei jų planavimo. Jaunam specialistui reikia išmokti atpažinti ir pastebėti architektūrą kiekviename jį supančios aplinkos žingsnyje, tada jis bus pasiruošęs judėti toliau.“
Geriausiu bakalauro darbu šiais metais pripažintas Atso Buddello iš Estijos „Transporto sistemų sujungimo projektas Taline“, geriausi magistro darbai – Donato Cesiulio iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „Bendruomenės centras Naujamiestyje, Vilniuje“, Luko Tuleikio iš Vilniaus dailės akademijos (VDA) „Demencijos centras „Žaliakalnio oranžerija“ ir Kristi Tuurmann iš Estijos „Visuomeninės aktyvios erdvės šiaurinėje Talino dalyje“.
Iššūkis – kokybiškas pristatymas
Vienas laureatų – VGTU absolventas D. Cesiulis pabrėžė, kad didžiausias dalyvavimo tarptautiniame aukštųjų architektūros mokyklų absolventų darbų parodoje-konkurse privalumas – išskirtinės architektūros profesionalų komisijos įvertinimas, o pagrindinis iššūkis tokio masto renginyje – efektyviai pristatyti baigiamąjį darbą renginio žiūrovams ir komisijai.
„Architektūros studijų baigiamieji darbai būna didelės apimties, jie dažnai kuriami ilgiau nei metus, todėl tokių, kompleksinėmis teorinėmis studijomis pagrįstų, projektų pristatymas per skirtą laiką tampa svarbia asmenine kiekvieno dalyvio užduotimi, kuria taip pat prisidedama prie bendros renginio kokybės“, – kalbėjo pašnekovas.
D. Cesiulis gyrė šiųmetės parodos-konkurso formatą: komisijos nariai pristatė savo darbus ir vykdomą veiklą, o tai, architekto įsitikinimu, suteikė labai aiškų kontekstą parodos-konkurso reprezentuojamai tematikai ir komisijos vertinimui.
Iš viso parodai-konkursui pateikta 16 darbų iš 8 architektūros mokyklų. Dar dvi – VDA Klaipėdos fakultetas bei Rygos ekonomikos ir verslo universiteto Architektūros ir dizaino fakultetas – pristatė savo studijų programas.
