Blog

Architektai karantino metu: apie neskaidrią veiklą, išsiilgtą gyvą bendravimą ir rytojaus visuomenę

architektūra
Freepik.com nuotr.

Architektai karantino metu itin pasiilgo gyvų susitikimų, bendro eskizavimo ir pasitarimų su kolegomis. Šios specialybės atstovai yra įpratę dirbti nuotoliniu būdu, todėl jiems nebuvo itin sunku pakeisti darbo aplinką ir metodus. Architektai yra statybos sektoriaus sudedamoji dalis, todėl jie puikiai išmano šią virtuvę ir portalo SA.lt lankytojams papasakojo apie joje vyraujančias nuotaikas.

Karantinui ruošėsi iš anksto

Priklausomai nuo vienu metu vykstančių projektų, apie trisdešimt penkis specialistus vienijančio, vieno didžiausių šalies architektų biuro „DO Architects“ vadovė Sabina Daugėlienė teigė, jog jau savaitę prieš įsigaliojant karantinui, buvo pradėtos tikrinti galimybės dirbti nuotoliniu būdu.

„Pirmąją karantino savaitę biure dar dirbo pavieniai žmonės, bet biuras dabar dažniausiai tuščias, ateiname tik atsispausdinti plačiaformačius brėžinius ar komplektuoti bylas. Lankydami vykstančias statybas, naudojame asmens apsaugos priemones, stengiamės perdėlioti vizitus, kad vienu metu objektą lankytų kuo mažiau žmonių.

Persikėlimą dirbti į namus išsisprendėme labai greitai ir didelių sunkumų mums tai nesukėlė, o patį nuotolinio darbo principą darbuotojai vertina skirtingai. Vieni teigia, kad produktyvumas išaugo, kiti, turintys daugiau bendrauti ir koordinuoti, išties daug laiko praleidžia kalbėdami telefonu, kuruodami kolegas ar subrangovus. Jie praleidžia daugiau laiko su ryšio priemonėmis nei įprasta, tad jų darbas iš tiesų suintensyvėjo.

Vystome naujus komandos įpročius – kuriame virtualias darbų planavimo sistemas, turėjome pirmąjį reglamentuojamą nuotolinį darbų viešinimą, organizuojame visos „DO Architects“ komandos ir atskirų projektų komandų planuotes, kaip esame įpratę, pratęsėme bendrų penktadienio pietų tradiciją, kuri dabar vyksta nuotoliniu būdu. Kai ką iš tiesų pavyko pagerinti, visa tai tikimės panaudoti ir pasibaigus karantinui. Žinoma, labai pasiilgome gyvų susitikimų, ypač galimybės gyvai eskizuoti ir tikimės, kad karantinas švelnės ir toliau“, – kalbėjo S. Daugėlienė.

Anot jos, nuotaikos rinkoje keičiasi labai greitai, tačiau darbų ši architektų komanda turi pakankamai.

Jaučiame, jog drąsa rinkoje sumažėjo – visi daugiau skaičiuoja ir svarsto. Nors kol kas tai tik nuotaikos ir darbų tikrai netrūksta.S. Daugėlienė

Pixabay.com nuotr.

„Mes, kaip ir visi, stebime kaip keisis ekonominės tendencijos. Projektų šiandien turime ir dirbame intensyviai, kai kuriuos iš jų susitelkę stengiamės baigti net šiek tiek anksčiau. Tuo pačiu jaučiame, jog drąsa rinkoje sumažėjo – visi daugiau skaičiuoja ir svarsto. Nors kol kas tai tik nuotaikos ir darbų tikrai netrūksta, stebime tendencijas ir esame pasiruošę persiorientuoti pagal rinkos poreikius“, – sako S. Daugėlienė.

Dalis „DO architects“ darbuotojų vos prasidėjus karantinui, aktyviai įsitraukė į savanorišką veiklą Gedimino legiono savanorių grupėje ir kartu su kolegomis iš kitų įmonių, bendradarbiaujant su medikais, kūrė laikinųjų ligoninių planus sostinės darželiams, mokykloms bei arenoms.

„Su kolegomis iš „2L architektai“, „Baltcap“ ir „Yglė pastatų valdymas“ kolektyvų, pajutome poreikį įsivertinti įvairius laikinųjų ligoninių įrengimo scenarijus ir jausdami, kad turime reikiamų kompetencijų, ėmėme rengti testinius išplanavimus, kurie vėliau išaugo į laikinųjų ligoninių įrengimo gidus. Atrodo, svarbu įsivertinti, kokie skaičiai galėtų būti pasiekti Vilniuje – kiek papildomų lovų gali rastis mieste bei kokiomis priemonėmis ir kuriuose pastatuose jas įrengti tikslingiausia. Komanda karantino pradžioje dirbo itin intensyviai, o dabar taip pat, esant poreikiui, sugrįžtame prie šių darbų“, – tvirtino S. Daugėlienė.

Statytojai naudojasi padėtimi?

Architektų biuro „Aketuri architektai“ vadovo, architekto Luko Rekevičiaus manymu, kai kurie statytojai naudojasi susidariusia ekonomine situacija ir siekia pasipelnyti.

„Dauguma projektų nestoja ir projektuojame toliau. Dalis buvo pristabdyta pačioje karantino pradžioje, bet vėliau jie buvo pratęsti. Sustojo tik nedidelė dalis projektų. Nauji projektai pasirodo, tačiau pastebimas statytojų naudojimasis ekonomine situacija – prašoma mažinti projektavimo kainas ir organizuojami neapmokami konkursai be prizinių fondu dalyviams. Ačiū Dievui, tokių neetiškų bandymų piktnaudžiauti – mažuma.

Perspektyvos kol kas nėra aiškios, tačiau ne pesimistinės.L. Rekevičius

Projektavimas yra puikus būdas padidinti valdomo turto vertę. Sklypas su patvirtintais projektiniais pasiūlymais yra brangesnis nei tuščias, o su statybos leidimu – turi dar daugiau vertės. Didžioji dalis vystytojų tai supranta ir tuo naudojasi, kartu įvertindami, jog realią naudą ir vertę kuria tik kokybiškos architektūros projektai“, – sako L. Rekevičius.

Jis pridūrė, jog jo vadovaujamame architektų biure produktyvumas šiuo neįprastu laikotarpiu nesumažėjo.

„Sklandžiai perėjome iš biuro į namus – darbą nuotoliniu būdu. Svarstant apie ateitį, manau, kad sustos ar sulėtės darbo projektų rengimas, kuris paprastai vyksta kartu su statybomis. Statybos tikrai apstoję, nes nevyksta nauji sandoriai – nei pirkimų, nei nuomos rinkose. Perspektyvos kol kas nėra aiškios, tačiau ne pesimistinės“, – teigė L. Rekevičius.

Netiki viešųjų pirkimų skaidrumu

Studijos „Devyni architektai“ vadovas Arūnas Skrolis tvirtino, jog prasidėjus karantinui ir biure užsukus radiatorius, situacija jo kolektyvui nepablogėjo, o netgi pagerėjo.

„Darbo nepamažėjo, veikti tikrai yra ką. Kaip nekeista, atsirado naujų objektų. Senus užbaigėme laiku, o naujieji yra didesni projektai, darbo prie jų dar metams-dviems į priekį. Tik smulkesni užsakovai galbūt šiek tiek pristabdė planus. Iš kai kurių statytojų užsakovų atsiranda tokių, kai prasideda pasakos, kad buhalteris neleidžia apmokėti. Tai erzina, bet tuo pačiu ir supranti juos – gal jie ir turi pinigų, bet dar neskuba jų išleisti.

Visi dirbame per „Skype“ programą, taip pat ir su inžinieriais ar instruktoriais. Šis darbo būdas mums ne naujiena ir didelių pokyčių neatsirado. Tik gyvai bendraudami greičiau pasiekiame bendrus sprendimus“, – teigė A. Skrolis.

Jis taip pat išreiškė nuomonę, jog jam nekyla noras dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kuriuos organizuoja valstybinės institucijos, esą jie vyksta neskaidriai. Būtent pastarąją savaitę žiniasklaidoje pasirodė raginimai rangovams aktyviau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kad būtų skatinama šalies vidaus ekonomika.

Freepik.com nuotr.

„Galbūt būtent šiuo metu galėtų pradėti vystytis viešieji projektai, kurie marinavosi dešimtmečiais. Visgi, jie yra itin komplikuoti, nes jų vykdyme yra per daug interesų ir jie dažnai stringa. Su tuo prasidėti yra šiek tiek pavojinga, todėl vengiame valstybinių užsakymų.

Nelabai tikime tų konkursų skaidrumu ir stengiamės be reikalo neeikvoti jėgų ir laiko. Mes maždaug įsivaizduojame tą virtuvę, kaip rengiami tie projektai, kas juos vykdo ir kaip atrenkami nugalėtojai. Netyčia niekas neima tų užsakymų, tai būna suplanuota iš anksto. Įrodymų nelabai yra, bet taip jau ten yra: verslas susiorganizuoja kokį projektą, atsiranda konkursai, rangovai tie patys dalyvauja, o architektai kartojasi“, – kalbėjo A. Skrolis.

Istorinis karantinas – proga pasauliui pabusti

Pasak Paleko architektų studijos įkūrėjo Rolando Paleko, jo kolektyvo darbą karantinas paveikė nežymiai. Vyras svarsto, jog šis beprecedentis laikotarpis gali pakoreguoti plačiosios visuomenės mąstymą ir poelgius. Jo studijoje dirba aštuoni architektai.

„Nebesėdime prie vieno stalo terasoje ir nebežiūrime vienas kitam į akis diskutuodami. Visa tai vyksta iš namų, kur vis tiek nėra tokios sąlygos kaip dirbtuvėse, kur yra galimi dideli formatai, galima eskizuoti ir kabinti ant sienos eskizus.

Darbai nesustojo, galime prisitaikyti. Mūsų užsakymai nėra maži, jie ilgalaikiai. Tų projektų, kuriuos turėjome prieš karantiną, niekas iš užsakovų nesustabdė. Aišku, baimių ir abejonių dėl ekonomikos atsirado daugiau iš jų pusės, tačiau šiuo metu darbo turime.

Matyt, dar gana ilgai reikės gyventi prisitaikius prie naujų aplinkybių ir išlikti atsargiems, tačiau tai įdomus laikas, ypač vertybiniu požiūriu. Spėju, kad žmonėms kils humaniškesnių minčių, kas mes esame ir kokia mūsų vieta šioje žemėje, kokia vienokių ar kitokių sprendimų prasmė ir pasekmės. Viliuosi, kad po to pasaulis atsibus ir suvoks, kad kažkas yra ne taip – tas besaikis vartojimas niekur mūsų nenuves“, – svarstė architektas.

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.