• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Ar ateityje pakaks energetikos specialistų?

2017 liepos 13 d.
pixabay.com nuotr.
pixabay.com nuotr.

Kaip 2013-ųjų rudenį, atidarant Vilniuje NATO energetinio saugumo kompetencijos centrą, pasakė NATO generalinis sekretorius A. F. Rasmussenas, energija yra kaip deguonis – daugelis žmonių pradeda ja rūpintis tik jos netekę. Ar galėsime tos energijos visada turėti neturėdami energetikos specialistų?

Iš viso pasaulio ateina neramūs signalai apie senstančią energetikos infrastruktūrą, kurios atstatymui reikia ne tik milžiniškų lėšų, bet ir specialistų, sugebančių energetikos sistemą valdyti. Europa iš naujo atranda centralizuotą šilumos tiekimo būdą, šilumos tinklai tiesiami per urbanizuotus miestų centrus. Prie šilumos tiekimo tinklų ištisi individualių namų kvartalai, net į uostus atplaukę laivai prijungiami dėl labai paprastų priežasčių – siekiant mažinti vietinę taršą ir kovoti su klimato kaita bei taupyti brangstančius energijos išteklius, pinigus.

Deja, sensta ne tik įranga, bet ir ją valdantys energetikos specialistai. Šioje srityje dirba energetikos sistemą sukūrusių specialistų vaikaičiai ir provaikaičiai, tik jų ateina į šią sritį vis mažiau.

Šios problemos taip pat aktualios ir Lietuvoje, tik studijų, tiriančių energetikos specialistų trūkumą, dar nėra atlikta ir vis dar neprieinama iki inžinierių šilumininkų, kaip ir kitų inžinierių, poreikio suskaičiavimo valstybės mastu.

Gintaras Adžgauskas,Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto direktorius.

Gintaras Adžgauskas,
Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto direktorius.

Lietuvos energetikos sektoriuje šiuo metu dirba virš 20 tūkstančių žmonių, kasmetinė darbuotojų kaita yra apie 10 proc., todėl siekdami pritraukti geriausius šalies energetikos specialistus universitetų absolventams įmonės siūlo aukštus atlyginimus ir įvairias motyvuojančias priemones. Laikui bėgant dirbančių energetikos specialistų mažėja, o socialinių mokslų absolventų daugėja. Todėl energetikos inžinierių poreikis kasmet auga. Baigiančių universitetuose inžinierines specialybes absolventų išskėstomis rankomis laukia įmonės.

Lietuva yra šalto klimato zonoje, todėl šildymas ir jo modernus organizavimas, energijos taupymas išliks aktualus ilgus metus. Pasauliui vis aktyviau kovojant su klimato kaitos grėsmėmis ir miestų oro užterštumo problema, centrinis šilumos tiekimas tampa vienintele veiksminga sprendimo priemone.

Šiaurės šalyse sparčiai vystomas centrinis šaldymo tiekimas, deja, Lietuvoje dar tebesantis nedrąsių kalbų lygyje, laukia naujų iniciatyvių inžinierių šilumininkų, jų inovatyvaus požiūrio ir šios progresyvios technologijos įgyvendinimo.

Per pasaulį ritasi išmaniųjų miestų cunamis, iškeldamas pirmaujančius ir nušluodamas atsiliekančius, nespėjančius paskui sparčiai besivystančias naujas technologijas. Šioje išmaniųjų miestų doktrinoje, mūsų šaltojoje klimatinėje zonoje, pagrindiniu veiksniu išlieka šildymas ir visais atžvilgiais priimtiniausia jo forma centrinis šilumos ir kartu šaldymo tiekimas.

KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto studijų programos „Šilumos energetika ir technologijos“ absolventų laukia didelės pasirinkimo galimybės – jie galės dirbti Lietuvos didmiesčių ir bet kurios savivaldybės šilumos tiekimo įmonėse, projektavimo bei konsultacinėse įmonėse, o po kelerių metų, įgiję patirties – perimti šių įmonių vairą.

Tokių perspektyvų nėra jokioje kitoje ūkio srityje. Specialistai, įvaldę šilumininkų technologijas, yra laukiami visose energetiką valdančiose institucijose: Energetikos ministerijoje, Valstybinėje energetikos inspekcijoje, Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, Užsienio reikalų ministerijos energetinio saugumo politikos skyriuje ir kitose institucijose – dirbti profesionaliai formuojant energetikos politiką.

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad