Aplinkosauginiai termoizoliacinių medžiagų vertinimai

Aplinkosauginiai termoizoliacinių medžiagų vertinimai

Šalia gaminio aplinkosauginio veiksmingumo kriterijų analizuojami ir kiti kompleksiniai medžiagų rodikliai, pavyzdžiui, atliekų (pavojingų ir nepavojingų) susidarymas, potenciali rizika (toksinių priedų kiekiai ir rizikos faktoriai), perdirbimo potencialas (gyvavimo pabaigoje). Įvairiuose studijose analizuojamos ir neaplinkosauginės gaminio charakteristikos, pavyzdžiui, taikymo patogumas, išreikštas vertinant 1 m2 ploto šiltinimo medžiagos svorį, lankstumą, jautrumą oro sąlygoms.

Baltojoje knygoje pateiktos pagrindinės aplinkosauginės polistireninio putplasčio charakteristikos, jas galima rasti ir anksčiau minėtose duomenų bazėse. Tačiau ne visų medžiagų, tarp jų ir pilkojo polistireninio putplasčio, ekologinės charakteristikos greitai patenka į šias duomenų bazes. Vokietijos chemijos kompanija BASF parengė aplinkosauginę gaminio deklaraciją (ang. Environmental Product Declaration, EPD) pilkajam polistireniniam putplasčiui, kurioje yra duomenų apie kai kurias ekologines jo ypatybes. Tačiau kaip ir visų naujų medžiagų, taip ir šios ypatybės skirtingose taikymo srityse dar tiriamos.

Vokietijos taikomosios ekologijos institutas (ang. Institute for Applied Ecology) atliko sudėtinių išorės šilumos izoliacinių sistemų su skirtingomis šiltinimo medžiagomis ekologinių ypatybių tyrimo rezultatų analizę. Išvados atskleidė, kad pilkasis polistireninis putplastis yra gerokai ekologiškesnis už paprastą EPS. Be to, šiltinimo sistemos su pilkuoju polistireniniu putplasčiu įrengimo sąnaudos yra mažesnės dėl mažesnių medžiagų sąnaudų (1 pav.).

EPS gamybos energijos sąnaudos – beveik tokios pat, kaip ir gaminant izoliacines medžiagas iš akmens vatos, tačiau dėl didelio akmens vatos tankio (95 kg/m3) bendros energijos sąnaudos izoliacinėms medžiagoms iš akmens vatos gaminti yra šiek tiek didesnės.

Dėl EPS gamyboje naudojamo plėtiklio (pentano) fiksuojamas didelis šios medžiagos fotocheminio ozono retėjimo potencialas (2 pav.). Didesnis toksinių dūmų dujų kiekis EPS degimo metu lemia didesnį šios medžiagos toksiškumo potencialą. Mineraliniai pluoštai yra patrauklūs dėl reakcijos į ugnį ir mažų šiluminio plėtimosi ypatybių. Tačiau akmens vatos mineralinio pluošto gamyboje fiksuojami didesni rūgštingumo ir šiltnamio efekto potencialai (3, 6 pav.). Dėl didesnio akmens vatos tankio panaudojus (gyvavimo ciklo pabaigoje) taip pat susidaro daugiau atliekų (7 pav.).

EPS atliekos gali būti perdirbamos ir mechaniškai, ir chemiškai. Užterštos EPS atliekos termiškai perdirbamos, o gauta žaliava gali būti pakartotinai naudojama kuriant naujus produktus, pavyzdžiui, parko suolus, tvorų stulpus ir pan. Sintezės metu polistirenas suskaidomas į naftos produktų komponentus, kurie vėliau gali būti naudojami naujų medžiagų gamyboje arba kitais tikslais. EPS kaloringumas – 40 MJ/kg, todėl blogiausiu atveju utilizuojant EPS atliekos gali būti panaudojamos kaip kuras.

Stephenas Longas Vokietijoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje, surengtoje termoizoliavimo problemoms aptarti, pristatė daugiakriterio termoizoliacinių medžiagų taikymo rezultatus ir kai kurių šių medžiagų ypatybių, taip pat ekologinių, palyginimą pasitelkdamas Vokietijos, Italijos ir Švedijos patirtį. Voratinklio diagramų (4–5 pav.) duomenys atskleidė, kad sudėtinėms išorės termoizoliacinėms sistemoms, kai naudojamas pilkasis polistireninis putplastis, būdingi geresni aplinkosaugos rodikliai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai