Norint sukontroliuoti, kas ką veikia, reikia ateiti ir pasižiūrėti – būtent tai, anot A. Veličkos, ir daro statybos vadovai. „Statybos vadovas turėtų dalyvauti ir priimant atliktus darbus. Praktikoje jį kartais keičia statybos darbų vadovas, kuris irgi gali pasirašyti dengtų darbų akte“, – komentavo A. Velička.
Kvalifikuotas personalas, konstatavo pašnekovas, pradedant darbų vykdytoju, baigiant darbininkais, gerokai palengvina statybos vadovo darbą. „Personalo kvalifikuotumas turi didelę reikšmę šiame darbe. Žinoma, tai apsunkina dalyvavimą viešuosiuose konkursuose. Vis dėlto geriau darbuotojui sumokėti daugiau, o ne mokėti du kartus ir perdaryti nekokybiškai atliktus darbus. Džiugu, kad daugėja užsakovų, kurie žiūri ne tik į mažiausią kainą, bet ir į patirtį, atsiliepimus“, – akcentavo įmonės „Alvora“ projektų vadovas.
Atestavimas – prevencinė priemonė
Robertas ENCIUS, Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktorius
Valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC) šiandien atlieka ne tik statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir teritorijų planavimo specialistų atestavimą, bet ir užsienio šalių statybos inžinierių teisės pripažinimą. Plačiąja prasme atestavimas naudingas visuomenei kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti, kad ypatingųjų statinių statybai, projektavimui, teritorijų planavimui vadovautų reikiamos kvalifikacijos specialistai ir taip būtų išvengta pavojų dėl netinkamai suprojektuotų bei pastatytų statinių.
Žinoma, mes girdime ir net inicijuojame rinkoje kylančias diskusijas dėl atestavimo struktūros, metodikos, kvalifikacijos objektų ir pan. Tam tikri atestavimo tvarkos pokyčiai, beje, šiuo metu yra svarstomi. Abejonių nekyla tik dėl to, kad atestavimas turi likti. Šį dalyką įrodo ir tai, kad pastaruoju metu sustiprėjo diskusija, ar turėtų būti įvestas atestavimas ne tokiems pavojingiems – neypatingiesiems statiniams. Tokiame kontekste akivaizdu, kad atestavimo sistema už ypatinguosius statinius atsakingiems specialistams turi išlikti.
Atkreipiu dėmesį – nors kvalifikacijos atestatas išduodamas visam gyvenimui, kas penkerius metus reikia sukaupti 20 mokymo pagal registruotas programas valandų kvalifikacijai kelti. Inžinieriui tiek tikrai mažai. Tie, kurie išties nori mokytis ir nuolat kelti kvalifikaciją, tų valandų surenka kur kas daugiau.
Dirbame su dideliu skaičiumi organizacijų, asociacijų, kurios tikrina profesines inžinierių žinias, ir atidžiai klausomės, ką rinka mano apie dabartinę atestavimo sistemą, esame atlikę daug tyrimų. Nuomonės skiriasi radikaliai: vieniems atrodo, kad reikalaujama pernelyg išsamių žinių, kitiems – priešingai. Atestavimo sistema dažniausiai problemų kelia tiems, kurie neturi bazinio inžinieriaus išsilavinimo – žmonėms, atėjusiems į statybų aikštelę iš kitos srities: nesvarbu, ar tai matematikai, fizikai, ar staliai. Tokie specialistai moka dirbti statybose, bet natūralu, kad išlaikyti egzaminus jiems sunku.
Mūsų centrui labai svarbu, kad per tuos vienus metus, kai, įvedus Statybos įstatymo pakeitimus, pradėjome dalyvauti tikrinant profesinių žinių tobulinimo programas, įgaliotosios organizacijos labai patobulino savo programas. Gaila, kol kas mažai naująsias mokymo programas išklausiusių specialistų – realios naudos objektuose dar negalime pajusti.
Paminėkime ir centrui įstatymų nedeleguotą, savanoriškai prisiimtą darbą – mes jau treji metai organizuojame teisinių žinių mokymus: rengiame metodinius nurodymus, leidžiame medžiagą ir dėstome. Pradėjome tai pajutę rinkos poreikį, jausdami atsakomybę dėl inžinierių gaunamų žinių. Mokymai populiarūs, taip pat tarp užsieniečių – jiems labai sunku ateiti į mūsų rinką ir trūksta informacijos, kur ieškoti pagalbos. Šiandien užsakymų turime daugiau nei resursų tai daryti. Pagrindinis mūsų tikslas – siekti, kad inžinieriai būtų atsakingi, suprastų, ką privalo daryti ir ko daryti jiems nereikia, kokie gresia to padariniai. Beje, dauguma jau tikrai turi neblogų teisinių žinių.
Vienas dalykas yra blogas – teisės aktai keičiasi taip dažnai, kad tiesiog nespėjame koreguoti metodinių nurodymų. Buvo priimtas vienas geras Vyriausybės nutarimas, kuris įtvirtino susitarimą su verslu, kad teisės aktai įsigalios du kartus per metus nepriklausomai nuo to, kada parengti. Norėtume, kad tai veiktų ir kad programas galėtume atnaujinti dukart per metus. Tada specialistai žinotų, kad kartą atšviežinę žinias galės sėkmingai dirbti iki kitos datos po pusės metų. Taip pat reikėtų ir pereinamojo laikotarpio po nutarimo įsigaliojimo – kad būtų įmanoma spėti įtraukti tuos teisės aktus į mokymus, informuoti vartotojus. Čia idealus variantas.