Kodėl inžinierius sukūrė nemokamą statybų skaičiuoklę – ir kodėl vien skaičiaus neužtenka
Ignas Vasiliauskas į statybas atėjo per matematiką ir inžineriją, tačiau praktinis supratimas, kiek kainuoja netikslumas, kilo ne iš auditorijos, o iš savo paties statybų patirties. Stebėdamas, kaip žmonės priima sprendimus iš akies, klysta ir su tais sprendimais gyvena dešimtmečius, jis sukūrė nemokamą statybų skaičiuoklę statybuskaiciuokle.lt – 55 skaičiuokles, pagrįstas galiojančiais STR ir Eurokodais. Apie tai, kaip kilo idėja ir kodėl tikslus skaičius dar nėra galutinis atsakymas – jo paties žodžiais.
Ignas: Į Vilniaus Gedimino technikos universitetą atėjau per matematiką. Ji buvo mano stipriausias egzaminas ir atvėrė kelią į kelių bei geležinkelių inžineriją, vėliau – į civilinės inžinerijos magistrą. Vaikystėje žavėjausi sunkiąja technika. Keliai man visada atrodė kaip tranzitinės Lietuvos ekonomikos stuburas.
Studijos davė svarbiausią dalyką – sistemą. Kaip suplanuoti darbą, kur slypi esminiai mazgai, kaip elgtis, kai kažkas nesutampa. Anksti supratau, kad medžiagų ir sąmatų skaičiavimas tiesiogiai lemia projekto biudžetą ir kad statyboje planavimas ne mažiau svarbus nei pats fizinis darbas.
Sąmatos klaida nėra apvalinimo smulkmena, o realūs pinigai, prastovos ir sugadinti nervai. Todėl inžinerijoje tikslumas nėra pedantiškumas, o atsakomybė. Šitą supratimą išsinešiau iš studijų ir naudoju iki šiol, net ir ne inžinerijos darbuose.
Keliai, verslas ir statybos – kas suformavo požiūrį į tikslumą
Ignas: Gyvenimas retai eina tiesia linija. Trečiame kurse pusmetį studijavau Bratislavoje, Slovakijos technikos universitete. Grįžęs ėmiausi visai kitokios veiklos ir atidariau kaljano barą Marijampolėje. Tokio mieste dar nebuvo. Verslą plėtojau aštuonerius metus, išsiplėčiau ir į Kauną.
Barų verslas išmokė dirbti su žmonėmis ir dar vieno dalyko: pradžioje galvojau, kad pirmiausia reikia daryti, paskui galvoti. Ilgainiui supratau, kad versle kaip statyboje – pamatuok devynis kartus, o dešimtą pjauk.
Idėjas įgyvendinu nuo paauglystes ir anksčiau tam pakakdavo aiškaus tikslo. 2025-aisiais savo veikloje pradėjau naudoti dirbtinį intelektą – tai leido greičiau paversti idėją veikiančiu produktu. Bet greitis statyboje nieko nereiškia, jei už jo nestovi tvarka ir normatyvas.
Žirgyno statyba atskleidė, kiek kainuoja sąmata iš akies
Ignas: Su žmona statomės žirgyną. Kai tik įsikuri, kiekvienas euras svarbus, o staigmenų nenori niekas. Todėl prieš kiekvieną darbą suplanuoju konstrukcinius mazgus ir apsiskaičiuoju medžiagas. Tik tada matau, kiek realiai kainuos.
Skaičiuodavau kaip dauguma: „Excel“ ir „SketchUp“ kombinacija. Nusibraižai projektą, paskui ranka suvedi kiekius. „Excel“ programa nėra bloga, tačiau rankinis suvedimas atima laiką, o kartojant tuos pačius veiksmus įsivelia klaidų.
Ieškojau patogesnio būdo. Sena „stroycalc“ programa netiko dėl dviejų dalykų: erzinančių reklamų ir teisinės dalies, paremtos sovietiniais standartais. Lietuvoje turime kitus standartus, STR ir Eurokodus, taip kilo mintis sujungti tris aspektus: normatyvą, skaičiavimą ir patogumą.
Trinkelių pagrindas pagal KPT SDK 19: kodėl svarbus tikslumas
Ignas: Kodėl tikslus skaičiavimas yra svarbus, geriausiai matosi iš paprasto pavyzdžio: pagrindą trinkelėms žmonės neretai renka iš akies „plius minus tokio storio sluoksniais“, vėliau pravažiuoja sunkesnė technika, ir danga nusėda. O tokios klaidos – kainuoja brangiai. Todėl viena iš skaičiuoklių, trinkelių pagrindo, remiasi KPT SDK 19 dokumentu. Skaičiuoklė nepaaiškina, kaip statyti, bet parodo, kokio storio sluoksnių reikia pagal numatomą apkrovą. Tuomet užsakovas ir meistras kalba apie tą patį standartą, o ne ginčijasi dėl skaičiavimų „iš akies“.
Skaičiuoklės matematika yra tiksli, kai objektas dažnu atveju – ne. Jame visada atsiranda grunto, nuolydžių ir tiekimo paklaidų. Todėl įrankis duoda tikslią bazę, o galutinį sprendimą priima žmogus aikštelėje. Skaičius nepakeičia meistro patirties, jis tik suteikia tvirtą atskaitos tašką.
Normatyvas parodo ribas, tačiau sprendžia žmogus
Ignas: Normatyvai statybose dažnai atrodo kaip nuobodūs dokumentai. Tačiau iš tiesų tai bendra kalba: STR ir KPT SDK nubrėžia ribas, kuriomis remiasi ir užsakovas, ir meistras. Kai abu remiasi tuo pačiu standartu, ginčų būna mažiau, o galutinis rezultatas tvarkingesnis.
Skaičiuoklės pagrindas – galiojantys (ne panaikinti) reglamentai. Šią dalį prižiūriu atskirai., kadangi įstatymai keičiasi, turinys turi keistis kartu, priešingu atveju, tokia skaičiuoklė greitai taptų nepatikima. Vis dėlto, normatyvas išlieka tik tam tikra gaire. Jis neatlieką darbų statybvietėje, nepasirašo po dokumentais. Galutinė atsakomybė visada tenka žmogui, dirbančiam objekte. Statybų skaičiuoklė tik suteikia teisingą atskaitos tašką, kad nereikėtų pradėti nuo nulio ar spėlioti.
Įrankis, kuris pakeičia ne meistrą, o beprasmį darbą
Iš šio poreikio gimė statybų skaičiuoklė. Šiandien šiame nemokamame ir viešai prieinamame įrankyje yra 55 skaičiuoklės, kurių daugumos pagrindas yra STR ir Eurokodai. Statyboje nieko nėra paprasto, todėl nesakysiu, kad tai vien matematika. Sunkiausia dalis – ne formulė, o teisingai parinktos ribos, koeficientai ir galiojantys normatyvai. Būtent juos ir stengiuosi integruoti tiksliai.
Ką šis įrankis daro? Pašalina ne inžinierių, ne meistrą, o rankinį duomenų perrašinėjimą ir nesusikalbėjimą su užsakovu. Naudojantis skaičiuokle, pasirinkus atitinkamus parametrus vartotojas gauna tikslius medžiagų kiekius. Ir nereikia vartyti STR puslapių ar iš naujo suvedinėti tų pačių formulių.
Statybų skaičiuoklė vienodai naudinga abiems pusėms: savarankiškai besistatančiam žmogui ji padeda suprasti, kiek ir kokių medžiagų reikės, dar prieš skambinant meistrui. Meistrui – greičiau ir tvarkingiau atsakyti užsakovui. Abu pradeda nuo to paties atskaitos taško ir tai sutaupo ne tik laiką, bet ir panaikina nesusipratimus.
Kai užsakovas ir meistras kalba apie tuos pačius skaičius
Ignas: Užsakovui aiškumas reiškia, kad jis supranta, iš kur atsirado skaičiai, kiekiai, kainos – vietoje įprasto „taip pasakė meistras“, rezultatai gaunami pagal standartus ir paties įvestus matmenis. Kai galima įvertinti, iš kur atsirado tie skaičiai, tampa lengviau ir pasitikėti, ir pačiam patikrinti.
Meistrui tai reiškia tvarką: į gautus kiekius jis įrašo kainas ir per kelias minutes paruošia komercinį pasiūlymą užsakovui, be papildomų lentelių suvedimo ar skaičiavimų. Į objektą, žinoma, vis tiek būtina atvykti, pasimatuoti ir patikrinti užduotį. Tačiau sistemoje meistras gali paprastai pakoreguoti kiekius pagal savo matavimus.
Kai vienam pažįstamam įmonės vadovui, prasitariau kuriantis įrankį, jis tuo metu kaip tik skaičiavo stogo konstrukcijas. Bekalbant nusprendėme, kad jam būtų vertinga integruoti skaičiuokles savo svetainėje kartu su užklausų valdymu, ką ir įgyvendinome. Toks bendradarbiavimas man ir yra įdomiausias – kai įrankiu naudojasi būtent tie, kas kasdien dirba statybų aikštelėje.
Sutaupei – vadinasi, uždirbai
Ignas: Asmeniškai man yra artimiausios gerbūvio pagrindų skaičiuoklės: tūrio skaičiavimas atrodo paprastas, kol nepagalvojama apie sutankinimo koeficientus ir medžiagos svorį. Skaičiuoklės formulės tai įvertina taip, kad neapsiriktum.
Taupus medžiagų vartojimas nėra tik ekologija, bet ir ekonomija. Kam eikvoti pinigus, kuriuos dažnai taip sunkiai uždirbame. Todėl sau sakau paprastai: ką sutaupei, tą uždirbai. Nesitikiu, kad įrankis iškart neš pelną ir kuriu jį todėl, kad pats juo naudojuosi ir matau naudą. O vizija paprasta – kad prieš nedidelį statybų projektą būtų natūralu atsiversti statybų skaičiuoklę, suskaičiuoti, aptarti su meistru, sutaupyti laiko ir pinigų.
Skaičiuoklė nepakeičia nei inžinieriaus, nei meistro, ji tik panaikina rankinį tikrinimą, skaičiavimą ir dažnu atveju, nesusikalbėjimą su užsakovu. O likusį darbą, kaip ir visuomet, atlieka statybininkai aikštelėje. Įrankis tik pasirūpina, kad jie pradėtų nuo tvarkingo ir teisingo pagrindo.
