Senos statybų verslo tradicijos jaunimui nepatrauklios
Didelė dalis 33 metų amžiaus specialisto darbo patirties – ne lietuviškų statybų sektoriaus darbo organizavimo ir kultūros tradicijų naudai. Blogos praktikos pavyzdžių J. Kličius prisižiūrėjo dar mokyklos metais, kai pradėjo uždarbiauti statybose. Jie ypač ėmė badyti akis pamačius kitokį požiūrį ir į darbo organizavimą, ir į kokybės priežiūrą, ir į strateginius tikslus. Darbas skandinavų kapitalo įmonėse „Skanska statyba“, o vėliau – „YIT Kausta“ J. Kličiui leidžia teigti: labiausiai lietuviams koją kiša šios dienos pelno siekimas – noras kuo mažiau investuoti ir kuo brangiau parduoti. Skandinavai projektus vertina ilgalaikiu periodu, nesiekia greitos grąžos, jie ypač daug dėmesio skiria pasirengimui gamybai ir garantinei pastatytų objektų priežiūrai. Lietuvos įmonėse inžinierius dažniausiai stebėdavo nuolatines pastangas susidoroti su vienos dienos planais, stresą ir „gaisrų gesinimą“.
Didele daugelio mūsų šalies įmonių problema tampa ir bandymas sutaupyti personalo sąskaita – atsisakant neva nebūtinų tam tikros grandies specialistų. „Dažnai matoma tik žmogaus atlyginimo eilutė, nesuvokiama jo sukuriama vertė – kiek galima sutaupyti ar gauti daugiau pajamų to žmogaus dėka priėmus teisingą sprendimą, – komentavo J. Kličius. – Aš savo pavaldinius stengiuosi motyvuoti – kad ir atlyginimų priedais. Visiems bus naudinga, jei jie ilgiau padirbės, ilgiau pagalvos apie kokį nors racionalesnį sprendimą. Pavyzdžiui, darbų vadovas – jis bėgdamas per objektą lyg ir nebeturi kada tiksliai apskaičiuoti, kiek ir kokių medžiagų užsakyti, kaip jas racionaliau panaudoti, bet susitari atskirai, kad vis dėlto skirs tam daugiau laiko, ir tikrai gausi kur kas didesnį efektą projekto mastu, sunaudodamas medžiagų tiksliai tiek, kiek jų reikia, be kalno atliekų.“
Atsakingi darbai – vos baigus studijas
Bendrovėje „Skanska statyba“ J. Kličius pradėjo dirbti vos baigęs studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) – pakvietė įmonei vadovavęs Virgaudas Juocevičius, kurį buvo pasirinkęs kaip bakalauro darbo konstrukcinės dalies darbo vadovą. Tada studentą visi gąsdino, kad turės problemų – negaus jokios pagalbos, nes tiesiog nepagaus užsiėmusio specialisto. Panašiai ir nutiko, bet kai darbo vadovas pamatė dviejų savo studentų baigiamuosius darbus, iškart pasikvietė dirbti.
pastatą prireikė specialių konstruktyvinių sprendimų.
Pirmas darbas buvo Vilniaus savivaldybės pastato dešiniajame Neries krante statyba. Jonas buvo paskirtas vienu iš keturių statybos aikštelės inžinierių. Pasiskirsčius atsakomybę, „Statybos ir architektūros“ pašnekovui teko rūpintis subrangovų darbų kokybe, kontrole, atliktų darbų priėmimu ir kiekių skaičiavimu.
VGTU absolventui įspūdį padarė komandinė įmonės dvasia. Skandinaviško lygio bendrovė, kokybės vadyba pagal ISO standartus, pripažinimas tarp vyresnių kolegų – lietuviškose įmonėse J. Kličius tokios tvarkos nebuvo matęs.
Savivaldybės projekte teko padirbėti tik keturis mėnesius – nekilnojamojo turto plėtros įmonės „MG valda“ užsakymu verslo centrą „Victoria“ stačiusi bendrovė „Constructus“ J. Kličių į projektą pasiuntė kaip projekto inžinierių. Talkinant projekto vadovui J. Kličiui teko atsakomybė už visą projekto informacijos valdymą nuo dokumentacijos iki projektavimo: projekto plano rengimą, statybos sąnaudų vedimą, subrangos sutarčių derinimą, visų bylų valdymą, pasitarimų protokolavimą.
Atiduotos žinios sugrįžta
Vykstant verslo centro „Victoria“ statybai J. Kličius spėjo ir mokytis – projekto vadovui tai neatrodė problema, studentui buvo leidžiama turėti lankstų grafiką. „Tai teisingas principas, – neabejoja pašnekovas. – Savo darbuotojams irgi leidžiu nežiūrėti darbo valandų, svarbiausia – darbų rezultatas.“ VGTU tokie lekiantys bėgantys studentai, ypač – magistrantai, nėra retenybė – daug dėstytojų dar ir vadovauja įmonėms, tad, vieniems prie kitų taikantis, paskaitos kartais prasideda vėlyvą pavakarę.
Anksčiau VGTU bakalauro lygiu baigęs statybos valdymo ir technologijos specialybę, magistrantūros studijoms J. Kličius pasirinko statinių konstrukcijų specializaciją. Ne visi suprato tokį posūkį, o inžinierius turėjo aiškų motyvą – norėjo gauti kitų statybos specializacijos žinių. Dabar džiaugiasi – lengviau diskutuoti su projektuotojais.
Su projekto vadovu Audriumi Jaraminu dirbęs verslo centro „Victoria“ projekte, vėliau drauge pradėjo ir prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvių rekonstrukciją. Geras projekto vadovas jauną specialistą gali išmokyti ne mažiau nei universiteto studijos – tai turbūt patvirtintų ne vienas statybų sektoriaus atstovas. J. Kličius – irgi.
