„Agile“ architektūra – išmanūs sprendimai, leidžiantys pastatams keistis

Agnė Tamašauskaitė 2022 gegužės 16 d.
Išmanioji erdvėTik SA

Nauji apribojimai ir padidėjęs jautrumas, kurį mūsų visuomenei atnešė COVID-19 pandemija, privertė daugelį architektų ir dizainerių permąstyti ir iš naujo įsivaizduoti mūsų kuriamą aplinką. Rezultatas – augantis skaičius projektų, kuriuose maksimaliai apriboti prisilietimai, optimizuoti gryno oro srautai ir efektyviau kontroliuojamas pėsčiųjų eismas. Be abejonės, COVID-19 pandemija nebuvo pirmas kartas, kai pasaulinio masto įvykis padėjo mums iš naujo apibrėžti namų, biurų ir miestų dizaino prioritetus, ir tų kartų tikrai bus daugiau. Pasaulyje, kuriame pokyčiai gali įvykti staigiai ir greitai, vienintelis mūsų visuomenės kelias į priekį yra lankstus mąstymas ir spartus prisitaikymas prie pokyčių. Kalbant apie architektūrą – tai įmanoma naudojant „Agile“ statybos ir architektūros sprendimus.

Kas yra „Agile“ architektūra?

„Agile“ apibūdina grupę metodų, kurie paremti bendradarbiavimo ir iteracinio darbo principais, leidžiančiais greitai reaguoti ir prisitaikyti prie projektavimo poreikių ir pristatymo pokyčių. „Agile“ metodai nėra būdingi tik statyboms – jie plačiai naudojami kitose pramonės šakose, tokiose kaip farmacija, inžinerija, automobilių pramonė ir kt. Pastaraisiais metais tai vis labiau plintantis projektų valdymo stilius. „Agile“ architektūros ir „Agile“ statybų projektų esmė yra nuolatinis prisitaikymas ir bendradarbiavimas kiekviename projektavimo, statybų ir pastato eksploatavimo etape. Užuot laikantis linijinės darbo eigos, dar vadinamos „Waterfall“, „Agile“ metodikakuria architektūrą su galimybe keistis pakeliui, todėl ji yra tikslingai kuriama be fiksuoto funkcinio plano. Tai reikalauja modeliuoti, plėtoti ir nuolat tobulinti tiek pačią architektūrą, tiek integruotas IT sistemas ar infrastruktūros dalis, pradedant nuo pat pradžių ir pasirenkant kuo lankstesnius projektavimo sprendimus.

Nors žodžių „lanksčios“ ir „statybos“ derinys gali skambėti kaip paradoksas, tobulėjančios skaitmeninės statybos technologijos ir programinė įranga tai paverčia realybe. Šiandien turime daug naujų pastatų, statomų pagal šią metodiką, kadangi lankstumas yra aiškiai akcentuojama tvaraus dizaino dalis, tačiau nereikėtų pamiršti, kad „Agile“ filosofiją galima pritaikyti ir modifikuojant ar tobulinant bet kurį anksčiau užbaigtą projektą.

Kokie yra „Agile“ projektavimo pranašumai?

Globalinės pandemijos atneštais neužtikrintumo ir greitų pokyčių laikais lankstumas architektūroje gali padidinti projektų ekonomiškumą ir kartu padėti architektams geriau patenkinti užsakovų poreikius. „Agile“ metodai leidžia sudėtingus projektus suskirstyti į lengviau valdomus subprojektus, sumažinant bet kokią valdymo riziką. Toks padalijimas suteikia aiškumo vertinant statybos projektų sąnaudas ir poreikius.

Kadangi „Agile“ architektūra yra pagrįsta lankstumu ir nuolatiniu grįžtamuoju ryšiu, sumažinama projekto apimties išaugimo rizika, tai vadinama „scope creep“. Apimties nesuvaldymas yra viena dažniausių projektų vėlavimo ir biudžeto viršijimo priežasčių.

Bekontaktis biurų pastatas Ispanijoje

Sukaupusi daugiau nei 700 projektų įgyvendinimo patirtį visame pasaulyje, Barselonoje įsikūrusi architektūros studija „ABAA Arquitectura“ puikiai žino iššūkius, kuriuos kelia nuolat besikeičiantys XXI a. pastatų poreikiai ir reikalavimai, ypač po pasaulinės sveikatos krizės. Būtent todėl studija kartu su „Valquimir Business“ nusprendė, kad laikas atnaujinti įmonės biurų pastato dizainą, kad jis atspindėtų mūsų laikų poreikius: kad pastatas taptų bekontaktis. Projektas „Oficinas Bruc“ turi moderniausią virusų ir bakterijų naikinimo sistemą, o dauguma vidaus elementų veikia automatiškai, pavyzdžiui, durys, čiaupai, dozatoriai, liftai, šviestuvai ir daugelis kitų.

Biurų pastatas, įsikūręs originaliame 1975-ųjų pastate, esančiame Barselonos Eixample rajono širdyje. Jame įrengta požeminė stovėjimo aikštelė darbuotojų transporto priemonėms: automobilių, dviračių ir motociklų stovėjimo vietos. Pirmas aukštas šiek tiek pakeltas virš gatvės lygio, suteikiant šio aukšto naudotojams dominuojančią padėtį.

Centrinė trijų liftų ir laiptų šachta jungia visus pastato aukštus. Įėjimai į biurus yra išdėstyti aplink holą kiekviename aukšte, todėl galimas įvairus funkcinis suplanavimas. Kiekvienas aukštas gali būti padalytas į mažesnio ar didesnio ploto biurus, nukreiptus į pagrindinį fasadą arba į vidinį kiemą. Visa tai tam, kad erdvės būtų kuo lankstesnės.

Kad įvykdytų sudėtingą užsakovo užduotį paversti įprastą biurą aplinka, kurioje nėra prisilietimų, „Niceday Arquitectura“ ir „ABAA Arquitectura“ architektai turėjo laikytis holistinio požiūrio. Kadangi durys paprastai yra vienos liečiamiausių viešosiose erdvėse, jų projektavimas prasidėjo nuo bekontakės, tačiau saugios įėjimo sistemos kūrimo. Prie pagrindinio įėjimo architektai įrengė automatines stumdomąsias duris, o prie šių įrengė rankų dezinfekavimo vietas.

Ką reiškia būti pastate, kuriame nieko neliečiame?

Patekę į pastato holą, lankytojai praeina pro jutiklių koridorius su RFID kortele arba telefono programėle, kuri gali kiekvienam asmeniui suteikti prieigos teisę.Išmanusis koridorius tiesiogiai nurodo liftą, į kurį lankytojas turi eiti, taip taupant laiką, nes nereikia laukti, kol jis atvyks, ir svarbiausia – nereikia spausti jokių mygtukų. Liftas žino, į kurį aukštą kyla lankytojas, pakelia jį, pritaikius įėjimo kontrolės programinę įrangą.

Bekontakčiai mygtukai leidžia lankytojams išeiti iš skirtingų patalpų, tiesiog laikant ranką prieš jutiklį, tarp jų ir iš tokių zonų kaip tualetai ar automobilių stovėjimo aikštelė. Be to, naujajame „Oficinas Bruc“, kurio dizainas taip pat gavo LEED ir WELL sertifikatus, dabar įrengti dar naudingesni išmanieji jutikliai, kurie stebi ir optimizuoja oro kokybę pastate, visada užtikrindami, kad jis būtų šviežias.

Kviečia sekti pavyzdžiu

Pasibaigus darbui, kiekvienas, apsilankęs naujajame „Valquimir Business“ biure, galės saugiai išeiti pro jo įėjimo duris ir palikti biurą neliesdamas jokių pastato paviršių. Projektas buvo užbaigtas pernai ir yra vienas pirmųjų tokių sėkmingų biuro pavyzdžių, tačiau tikimasi, kad jis įkvėps daugelį kitų sekti šiuo pavyzdžiu. Dėl „Agile“ architektūrinių sprendimų projekto autoriai galėjo atlikti visus reikiamus pakeitimus be didelio įsikišimo ir keliais išmaniais sprendimais pritaikyti seną pastatą prie šiuolaikinių architektūrinių poreikių. Tai puikus tvarumo pavyzdys, kuriame naujovės gyvuoja kartu su pagarba originaliam pastatui.

pastatas

Svarbiausios architektūros, interjero ir paveldo naujienos – nepraleiskite!

Komentarai