A.Rakauskaitė: architektūros fotografai atveria visas duris

Jokūbas Baltrukonis 2021 gruodžio 1 d.
aiste rakauskaiteTik SA
Aistė Rakauskaitė (Eglės Mikušauskaitės nuotr.)

Neretai nutinka, kad architektūros studijas baigęs žmogus imasi gretimo šiai profesijai darbo. Roterdame (Olandija) jau trečius metus gyvenanti 24 metų Aistė Rakauskaitė pirma save įsivaizdavo kaip architektę, tačiau šiuo metu pagrindinė jos veikla yra architektūros fotografija. Visgi, planų projektuoti pastatus mergina į šalį nededa.

Aiste, kaip susiklostė, jog tapai architektūros fotografe?

Jau keturiolikos metų fotografija tapo ne tik mano hobiu, bet ir pagrindiniu pajamų šaltiniu. Daugiausiai įvairių renginių fotografavimas ar asmeninės fotosesijos suteikdavo galimybę apsilankyti įvairiausiose Lietuvos vietose ir susipažinti su begalę įdomių žmonių. Vis dėlto fotografija niekaip nenustelbė mano noro dirbti architektūros srityje. Pradėjus studijuoti architektūros bakalaurą Vilnius Tech, fotografija vis dar buvo pašonėje. Paradoksalu, kad per visą savo architektūros studijų laikotarpį Lietuvoje nei karto nepabandžiau fotografuoti pastatų.

Baigusi studijas ir padirbėjusi architektūros ofise Lietuvoje gavau pasiūlymą prisijungti prie „V8 Architects“ biuro Nyderlanduose. Čia ir prasidėjo mano architektūros fotografės karjera. Sėkmingai gavau galimybę įamžinti didesnio mastelio projektus ir papildyti savo tuometinį labai jau kuklų darbų aplanką. Smagiausia, kad su „V8 Architects“ dirbame ir šiandien, kartais suprasdami vienas kitą iš pusės žodžio. Šiuo metu taip pat studijuoju architektūros magistrą TU Delft universitete.

sodyba kernaveje LUNAARCH studija laima cijunskaite
Sodyba Kernavėje (Architektė: Laima Čijunskaitė). Aistės Rakauskaitės nuotr.

Kada pastatų ir interjerų fotografavimas tapo tavo pagrindiniu darbu?

Profesionalia architektūros fotografija užsiimu jau treti metai – tiek pat laiko, kiek gyvenu Nyderlanduose. Šioje šalyje įsilieti į konkurencingą architektūros fotografų rinka buvo išties nelengva. Prisidėjo olandų kalbos barjeras ir tai, kad architektūros biurai ar projektų vystytojai dažniausiai jau turėdavo savo pastovius fotografus. Šiandien viskas paprasčiau, kadangi per trejus metus su biurais pavyko užmegzti ne tik idėjinį, bet ir asmeninį ryšį.

Užsakymų šiuo metu daugiau turiu Olandijoje, tačiau tai nuolatos kintantis rodiklis. Kuo daugiau fotografuoju ir viešinu savo darbus Nyderlanduose, tuo daugiau dėmesio jie susilaukia Lietuvoje. Tai labai džiugina, nes šiuo metu įgyvendinu savo planus dirbti abiejuose šalyse.

Papasakok apie miestą, kuriame gyveni.

Roterdamas yra išskirtinis Nyderlandų miestas: miesto centras buvo visiškai subombarduotas Antrojo pasaulinio karo metu, tad tipinį jaukų olandiško senamiesčio įvaizdį čia keičia tuščius plotus užpildęs modernistinės architektūros palikimas ir vienas po kito dygstantys dangoraižiai. Visgi, smagiausia, kad per dešimt minučių su dviračiu gali aplankyti ir didžiausią Europos jūrų uostą, ir jaukiuose namukuose įsikūrusias kavines.

Lygiai tokie patys mastelio kontrastai atsispindi ir fotografijų užsakymuose. Pavyzdžiui, vienas ryškiausių Nyderlandų architektūros biurų „Mei Architects and Planners“ pasiūlė fotografuoti išskirtinį virš 40.000 m2 „Fenix I“ projektą Roterdame. Po kiek laiko susilaukiau skambučio iš to paties biuro su pasiūlymu fotografuoti ką tik renovuotą 60 m2 kavinę, kuri tapo neformalia ofiso susibūrimo vieta. Tuo Roterdamas ir žavus, kad tenka įamžinti įvairaus mastelio pastatus, kurie yra vienodai svarbūs užtikrinant miesto gyvybingumą.

pastatas

Svarbiausios architektūros, interjero ir paveldo naujienos – nepraleiskite!

O kaip tavo gimtas miestas? Ar domiesi jo architektūra ir augimu?

Nors gimiau Vilniuje, tačiau visą savo vaikystę praleidau Jonavoje. Kartu su įgytų architektūros išsilavinimu ir darbo patirtimi pradėjau visiškai kitaip žvelgti į šį miestą. Matau jame beprotiškai daug potencialo, kuris, deja, nėra iki galo išnaudojamas.

Kaip tik šią vasarą besisvečiuodama Jonavoje nusprendžiau fotografijomis įamžinti kelias miesto vietas, kurių regeneracija iš esmės galėtų į gerąją pusę pakeisti miestiečių gyvenimą ir atnešti miestui ekonominės naudos. Nekalbu tik apie architektūrinę išraišką, tai labiau susiję su urbanistiniais principais, strategijomis ir funkciniais ryšiais mieste. Tikiuosi, kad mano fotografijos kada nors taps puikiu įrankiu pradedant dialogą tarp miestiečių.

aiste rakauskaite photography
Aistė Rakauskaitė (Eglės Mikušauskaitės nuotr.)

Pakalbėkime apie tai, kas užfiksuota tavo nuotraukose. Pabrėži, jog tau svarbiausia architektūros fotografijoje yra žmogus. Tačiau pastatai dažnai stovi vieniši, ir be žmogaus.

Dažnai projektuodami pastatus visuomenei rodome gyvybingas vizualizacijas, kuriose pilna žmonių. O jau įamžintose realizuoto projekto nuotraukose žmogus staiga dingsta. Pastatai kuriami žmogaus – žmogui, tad nuotraukose tai irgi labai svarbu.

Vienas iš pavyzdžių galėtų būti „Little C“ projektas Roterdame, kurį teko įamžinti nuo pat statybų pradžios iki pirmųjų gyventojų įsikėlimo. Tai 15-kos pastatų, daugiausiai gyvenamosios paskirties, kompleksas iš esmės transformavęs vietos veidą. Įdomiausia tai, kad ir kokio didelio mastelio projektas tai būtų – nuotraukose puikiai pavyko atskleisti užsimezgusi santykį tarp gyventojų, gyvybingas erdves ir unikalią kiekvieno gyventojo susikurtą aplinką. Spalvoti vazonai su augalais, pikniko kėdės su stalais, besimėtantys kamuoliai papildė ir taip jau kūrybingai apgalvotą architektūrinį projektą.

Be to, visuomet, kai tenka įamžinti panašius projektus tenka susipažinti su gyventojais ir jų kasdienybę. Tad kartu su nuotraukomis architektams siunčiu ir gyventojų palinkėjimus.

Kokiomis architektūros fotografijomis žaviesi?

Dažniausiai įkvėpimo semiuosi ne tik iš fotografijų, bet ir iš menininkų darbų. Pastaruoju metu labai susidomėjau amerikiečių tapytojo Edward Hopper kūryba. 1962-iais tapytas paveikslas „Sun in an empty room“ galėtų tapti kokio architektūros fotografų pradžiamokslio viršeliu, paaiškinančių, koks svarbus fotografijoje yra šviesos ir kūrinio santykis.

Kokie miestai būtinai sulauks tavo objektyvo dėmesio?

Nors kol kas daugiausiai fotografuoju Lietuvoje ir Olandijoje, tačiau planuoju dirbti ir su Prancūzijos ar Belgijos architektūros firmomis, ar vystytojais. Žinoma, visada labai smagu dirbti su gan gerai žinomais išraiškingos ir išskirtinės architektūros kūrėjais kaip „MVRDV“, „Kaan Architecten“ ar minėtais „Mei Architects and Planners“.

Kokia geros pastato nuotraukos kaina?

Pirmiausiai prieš kiekvieną fotosesiją labai svarbu susitiksi su projekto autoriais ir įsiklausyti į jų lūkesčius bei susipažinti su objekte atskleistomis idėjomis.

Toliau seka fotosesijos suplanavimas, daugiausiai atsižvelgiant į oro sąlygas ir pastato prieinamumą.

Niekad nereikia tikėtis, kad įvykių eiga bus tokia kaip suplanuota. Kartais dėl netikėtai užklupusio romantiškai atrodančio rūko tenka mesti visus darbus ir lėkti į lokaciją fotografuoti.

Vienas įdomiausių dalykų, kurį atradau fotografuodama architektūrą yra tai, kad visos durys yra atviros (tiesiogine to žodžio prasme). Matant, kad fotografuojamas objektas atrodys žymiai geriau iš gretimo pastato kartais tereikia pasibelsti į kaimynų duris ir įsiprašyti į vidų. Uždavinys nelengvas, bet kaimynas kartais ne tik į balkoną ar ant stogo įleis, bet dar ir arbata pavaišins. Geram kadrui reikia ne tik šviesos ar kompozicijos, bet ir kūrybingumo.

The-terraced-tower.-Architektai-Oz-Architects
The-terraced-tower.-Architektai-Oz-Architects
„The Terraced Tower“ (Architektai: Oz Architects). Aistės Rakauskaitės nuotr.
Komentarai